Sėkmė – ne per dieną
Dizainerės Ingos Lukauskienės kurtų lino gaminių užsakovų sąraše – garsūs ir turtingi: mados grandai Ralph Lauren ir Calvin Klein, „Microsoft“ įkūrėjas Bill Gates. Lietuvoje pagamintą patalynę turi dainininkė Celine Dion, lininiais gaminiais su šiuo prekių ženklu stalą knygos pristatymui dekoravo aktorė Gwyneth Paltrow. Nors ir sulaukia užsakymų iš tokių garsių asmenybių, tačiau žemaitiško kuklumo I. Lukauskienei nestinga – ji teigia to neakcentuojanti ir visi klientai vienodai svarbūs.
Interneto parduotuvė „LinenMe“ populiari visame pasaulyje, o prieš trejus metus buvo atidarytas ekspozicinis salonas didžiausiame pasaulio dizaino centre „Merchandise Mart“ Čikagoje – tokia sėkmė atėjo ne per dieną. Portalui Anglija.lt dizainerė pasakoja, jog tam, kaip pasiektų užsibrėžtą tikslą, reikėjo įdėti daug darbo, skirti daug laiko, ir netgi – laikinai emigruoti iš Lietuvos. Kaip pavyko sukurti tokį sėkmingą verslą?
„Nors „LinenMe“ prekės ženklas ir internetinė parduotuvė įkurti prieš penkerius metus, tačiau tekstilės industrijoje esu jau 20 metų. Viskas prasidėjo nuo šeimos verslo. Mano mama dirbo Plungės linų fabrike, o po Nepriklausomybės atgavimo pamatė verslo nišą – rankų darbo lino gaminius. Vienas danas į linų fabriką atvyko su rankų darbo servetėle ir paprašė pagaminti jam tokių. Tačiau fabrikas, kuriame mama buvo gamybos direktorė, užsiiėmė tik masine gamyba, todėl mano mama paprašė kaimynės, kad tokių servetėlių pagamintų. Tai buvo pirmasis mūsų užsakymas. Tuo metu užsieniečiai atrado Lietuvą kaip kokybiškų lino produktų gamintoją“, – apie šeimos įmonės „Linomeda“ pradžią pasakojo Inga.
15 metų plungiškiai buvo tik gamintojai, ant kurių gaminių klientai iš užsienio uždėdavo savo prekių ženklą. „Pradėjau jausti, kad taip toli neisime, nes didėjo konkurencija iš Azijos šalių, o kadangi mes lino audinį pirkome iš didesnių lino gamintojų Lietuvoje ir jį apdirbdavome, pamatėme, kad gali tapti sunku būti konkurencingiems su tokiu verslo modeliu. Dėl to kilo mintis sukurti savo pridėtinę vertę, savo prekių ženklą – „LinenMe“, kurti savus dizainus ir pradėti prekybą internetu“, – kalbėjo Inga.
Dėl verslo – laikina emigracija
2007 metais įkurti internetinę parduotuvę Lietuvoje ir taip pasiekti pirkėjus užsienyje Ingos šeima galimybių nematė, todėl pasirinko Didžiąją Britaniją, kur prekyba internetu jau buvo pakankamai populiari. „Žinojome, kad važiuojame ilgiausiai trejiems metams įkurti ir užvesti „LinenMe“ parduotuvę. Jei per trejus metus nepavyks – grįšim atgal. Mūsų vaikai tuo metu buvo dvejų ir trejų metų, tad ilgiausiai galėjome likti iki tol, kol jiems reikės pradėti mokyklą Lietuvoje. Kadangi vyras dirbo tarptautinėje bendrovėje Lietuvoje, turėjo galimybę pereiti į bendrovės skyrių Anglijoje“, – prisiminė dizainerė.
Pirmosios dienos, pirmieji metai šeimai Anglijoje nebuvo lengvi. „Sunku buvo psichologiškai, išvažiuoti iš Lietuvos nenorėjau, bet reikėjo tą žingsnį žengti dėl verslo. Per trejus metus Anglijoje supratau, kad nesvarbu, kiek universitetų čia baigsi, kaip bandysi įsilieti į tą aplinką, vis tiek nebūsi laikomas savu. Nežinau, kaip kiti, bet aš tai jaučiau“, – Anglija.lt pasakojo I. Lukauskienė ir prisiminė, jog aplinkos pakeitimas iš pradžių buvo baisus ir vaikams.
Tačiau pradėję lankyti darželį ir mokyklą, vaikai greit prisitaikė. „Dukra darželyje tik po savaitės suprato, kad visi aplink kalba nelietuviškai, tuo metu ji pati turėjo savo kalbą. Sūnus buvo kiek jautresnis, ramesnis, stengėsi išmokti žodžius ir suprasti, ką jam sako. Tačiau, kai apsiprato, susirado draugų, vaikams namie jau turėjome neleisti kalbėti angliškai“, – prisiminusi vaikų adaptaciją juokėsi moteris.
Anglijoje – verslas ir studijos
Šeima įsikūrė Woking mieste, kur jau gyveno draugai iš universiteto laikų, o Ingos vyrui iš ten buvo patogu pasiekti darbovietę. Inga, nors ir gyvendama Anglijoje, toliau kuravo šeimos verslo „Linomeda“ pardavimus ir bendravo su klientais. Tuo pačiu pradėjo domėtis ir elektronine prekyba.
„Pirkome knygas, daug skaitėme apie tai. Anglijoje yra iš ko pasimokyti, o Lietuvoje tuo metu elektroninė prekyba buvo mažiau populiari. Rinką iš pradžių testavome: atsisiunčiau gaminių iš Lietuvos ir pradėjome prekiauti „eBay“ bei „Amazon“ interneto parduotuvėse. Iš pradžių buvo sunku, niekas nenorėjo tikėti, kad tai tikrai lietuviškas produktas. Pačioje „LinenMe“ interneto parduotuvėje pirmasis užsakymas atėjo po 8 mėnesių nuo atidarymo. Tai buvo ilgas procesas, nėra taip, kad sukuri internete parduotuvę, puslapio dizainą, sukrauni prekes ir visi puola pirkti“, – kalbėjo Inga.
Pradėti verslą Anglijoje nebuvo sunku, tikina I. Lukauskienė. „Užpildžiau formas, gavau „self-employed“ statusą ir pradėjau, – aiškino verslininkė.
Per trejus metus Anglijoje, I. Lukauskienė spėjo paragauti ir studento duonos. „Interjero dizainą studijavau „KLC School of Design“. Tokią specialybę pasirinkau, nes būtent tai man patinka, be to, suvokiau, kad norėdama parduoti kitiems dizaineriams, turiu suprasti jų virtuvę, iki studijų trūko techninių žinių. Tai pirmas diplomas, kuris man uždegė žalią šviesą, klientai pradėjo į mane žiūrėti kitomis akimis, „pagaliau suprato, ko mes norime“.
Trejiems metams einant į pabaigą, šeima ėmė svarstyti – grįžti į namus ar likti Anglijoje, nes bijojo, kad dar nesaugu parduotuvę „perkraustyti“ į Lietuvą.
Gyvenimo emigracijoje nesiilgi
Tačiau namų ir šeimos ilgesys nugalėjo – šeima laikėsi savo plano, nors, kaip Inga pripažįsta, kad pagundų likti Anglijoje dėl verslo – buvo. „Grįžus į Lietuvą reikėjo priprasti, kad siuntų sistema ne tokia greita, kaip Anglijoje. Daugiau prie nieko adaptuotis nereikėjo – buvome taip pasiilgę namų, draugų, šeimos, norėjome kuo greičiau grįžti. Gyvenant Anglijoje buvo pliusų verslo prasme, be to, daug pakeliavome – pamatėme ir Angliją, ir Europą. Kiti, sugrįžę gyventi į Lietuvą, sako, jog lietuviai niūrūs, jog trūksta užsienyje matytų šypsenų. Tačiau aš bent keturis mėnesius per metus nebūnu Lietuvoje, tai man patinka ir tas niūresnis lietuvis“, – svarstė Inga.
Šiuo metu Inga gyvena ir kuria „LinenMe“ gaminių dizainą Vilniuje. Jos tėvai, sesuo ir dar apie 80 darbuotojų sukasi gamybinėse įmonėse „Linomeda“ ir “Viskas iš lino". Ekspozicijos salone Čikagoje taip pat nuolat dirba „LinenMe“ atstovas, veikia parduotuvės Plungėje ir Palangoje. Tačiau apie 97 proc. produkcijos vis dar skirta eksportui.
„Labai gaila, bet lietuviams lino gaminių nereikia. Savoj šaly pranašu nebūsi. Lietuviai įpratę, kad lino gaminys – tai tos languotos močiučių staltiesės, kurių pilna Pilies gatvė Vilniuje. Daugeliui vis dar atrodo neverta mokėti už lietuvišką, nors ir kokybišką gaminį. O gaminius su užsienietiškais ženklais laiko madingais. Linas yra prabangos dalykas, jo tikrai nepirks tie, kuriems trūksta pinigų. Tačiau „LinenMe“ yra „affordable luxury“ (įperkama prabanga – red. past.), kadangi esame šeimos verslas, dirbame efektyviai, tad galime pasiūlyti geresnes kainas nei panašius produktus siūlantys žymus prekių ženklai“, – kalbėjo verslininkė.
„LinenMe“ interneto parduotuvės pagrindinė rinka išlieka Didžiosios Britanijos pirkėjai, nors Ingos kūriniai keliauja į daugelį pasaulio šalių: Pietų Ameriką, JAV, Japoniją, Europos šalis. „Japonai labai vertina lietuvišką liną, jiems mūsų šalis asocijuojasi su linu“, – pasakojo Inga, ir pridūrė, jog džiaugiasi galinti savo kūriniais atstovauti Lietuvai.
Jolanta Terminaitė
