Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karščio pylimai, prakaitavimas, nuotaikos ir seksualiniai pokyčiai yra dažni menopauzės simptomai, keliantys nerimą artėjančiai prie vidurio amžiaus moteriai. Tiksliai nustatyti menopauzės pradžią yra sudėtinga. Tam įtakos turi gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, svoris, mitybos, poilsio ir žalingi įpročiai, išgyvenamų teigiamų emocijų ir streso santykis.

Karščio pylimai, prakaitavimas, nuotaikos ir seksualiniai pokyčiai yra dažni menopauzės simptomai, keliantys nerimą artėjančiai prie vidurio amžiaus moteriai. Tiksliai nustatyti menopauzės pradžią yra sudėtinga. Tam įtakos turi gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, svoris, mitybos, poilsio ir žalingi įpročiai, išgyvenamų teigiamų emocijų ir streso santykis.

REKLAMA

Laidoje „Sveikas rytojus“ psichiatrė-psichoterapeutė Giedrė Bulotienė pabrėžė, jog specialiai ruoštis menopauzei nereikia, tačiau jai prasidėjus, bendros sveikatos požiūriu, budrumas yra būtinas.

„Manau, kad menopauzės laikotarpiu moterys turi ypatingai atkreipti dėmesį į savo sveikatą – tiek psichologinę, tiek kūno. Reikia rasti protingą balansą tarp perdėto išgyvenimo ir paskatinti save psichologiškai“, – kalbėjo G. Bulotienė.

Pasak psichoterapeutės, labai svarbu yra užsiimti veiklomis, kurios teikia gyvenimo džiaugsmą.

„Vienai moteriai tai apsilankymas bažnyčioje, kitai – visuomenei naudinga veikla, trečiai tai, galbūt, jos sodas, daržas, o gal – bendravimas su artimaisiais. Menopauzės laikotarpiu yra labai svarbu savęs nenurašyti“, – sakė G. Bulotienė.

REKLAMA

Savo patirtimis laidoje pasidalino ir daugiau nei 30 metų restoranų versle besisukanti Irena Marozienė. Visada energinga ir optimistiška moteris laidoje pabrėžė, jog atėjus brandai, moteriai svarbiausia yra pagarba sau ir sveikata.

„Per gyvenimą turėjau keletą gana sudėtingų operacijų, viena jų – stuburo, po kurios pusę metų negalėjau vaikščioti. Gyvenime buvo visko, tačiau pagrindinė paslaptis yra susitvarkyti su savo galva“, – kalbėjo I. Marozienė.

Verslininkė išskyrė, jog net ir užklupus sunkumams, labai svarbu yra dirbti su savimi ir nepasiduoti.

„Džiaugiuosi, jog sulaukiau tiek metų – daug kas nesulaukia tiek, kiek aš turiu. Tai ir reikia švęsti!“, – sakė moteris.

Kokia bus menopauzės eiga, numatyti yra sudėtinga, nes tai labai individualu: vienoms moterims tenka taikytis su nemaloniais pojūčiais dešimt ar daugiau metų, o kitos paprasčiausiai nieko nepajaučia.

REKLAMA
REKLAMA

I. Marozienė pasakojo esanti jauniausia iš keturių seserų ir sakė, jog geriausias pamokas bei patarimus ji gavo iš vyresnių seserų.

„Prasidėjus menopauzės laikotarpiui, pasiskambinau sesėms ir, pasirodo, mūsų šeimos moterys nesusidūrė su dažnai menopauzės metu iškylančiais sunkumais. Nebuvo jokio prakaitavimo, nepriaugau papildomo svorio“, – pasakojo verslininkė.

Pasak I. Marozienės, reikia susitaikyti, jog su amžiumi organizmas keičiasi.

„Organizmas sensta natūraliai – kartais tam įtakos turi likimas, genetika. Labai svarbu kartą metuose eiti pasidaryti organizmo „techninę apžiūrą“. Moterims būtina apsilankyti pas ginekologą, krūtų specialistą, atlikti kraujo tyrimus, vidaus organų echoskopiją. Jei to nedarai, gali būti siurprizų“, – sakė I. Marozienė.

Verslininkė pasakojo, jog pajutusi papildų stygių kliaujasi net dviejų skirtingų specialistų nuomonėmis.

„Paklausiusi gydytojų rekomendacijų, dar pasikonsultuoju su vaistininku. Paklausiu ir renkuosi tą variantą, kuris sutampa. Manau, jog labai svarbu yra pasikliauti specialistais“, – kalbėjo I. Marozienė.

REKLAMA
REKLAMA

Moteris pabrėžė, jog net ir menopauzės metu gyvenimas nesustoja, o kai keliauji, dirbi, aktyviai gyveni, nėra kada ir pagalvoti, ar tau jau prasidėjo menopauzė, ar dar ne.

Profesorė Daiva Vaitkienė laidoje pasakojo, jog pagrindinis blogos savijautos kaltininkas, kai moteris ima artėti prie 50 slenksčio, yra moteriškojo hormono estrogeno trūkumas bei įvardijo, kas tuo metu vyksta moters organizme.

„Hormono trūkumas atsiranda, nes moters kiaušidės fiziologiškai išsenka ir nebegeba pagaminti tiek vadinamojo moteriško hormono, kiek jo anksčiau reikėdavo“, – kalbėjo D. Vaitkienė.

Pasak profesorės, estrogenai dalyvauja betaendorfinų, dopamino, tai yra – laimės hormonų, gamyboje. Jie dalyvauja neuromediatorių, neurotransmiterių gamyboje, kurie yra atsakingi už mūsų nuotaikas ir miegą.

„Kai pritrūksta estrogenų, padaugėja streso hormono noradrenalino. Tuo metu centrinėje nervų sistemoje įvyksta laikinas termoreguliacijos sutrikimas ir organizmas, jausdamas temperatūros perteklių bei norėdamas jį palaikyti normos ribose, visais būdais stengiasi atiduoti perteklinį karštį“, – pasakojo D. Vaitkienė.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorė išskyrė, jog būtent prakaitavimas, raudonis, karščio pylimas ir yra desperatiškas organizmo bandymas atsikratyti pertekline temperatūra ir palaikyti normotermiją.

„Žvelgiant iš medicininės pusės, sakome, jog koreguoti ir gydyti reikėtų stipriai ir vidutiniškai išreikštus simptomus. Estrogenų trūkumą galima kompensuoti pačiais estrogenais, kalbu apie pakaitinę hormonų terapiją. Taip pat įvairiais papildais, mikroelementais“, – kalbėjo D. Vaitkienė.

Gydytoja teigė, jog yra grupė biologiškai aktyvių medžiagų, randamų augaluose ir daržovėse, galinčių kompensuoti estrogenų stygių.

„Augaliniai estrogenai arba fitoestrogenai labai švelniai gali kompensuoti estrogenų trūkumą. Jų yra daugelyje augalų: sojose, raudonuosiuose dobiluose, linų sėmenyse, kekinėse blakėžudėse, petražolėse“, – kalbėjo D. Vaitkienė.

Pasak specialistės, tikintis cheminių medžiagų farmakologinio efekto, augalų reikėtų suvalgyti labai daug, tad norint paspartinti procesą, galima rinktis papildus arba vaistus, sudėtyje jau turinčius augalinius estrogenus.

REKLAMA
REKLAMA

„Patys efektyviausi ir stipriausiai malšinantys ankstyvuosius menopauzės simptomus yra sojų izoflavonai. Labai svarbu žinoti, kad ne vien nuo sojos izoflavono kiekio, kurį mes gauname, priklauso papildo efektyvumas. Efektyviu jis tampa tada, kai mūsų žarnyno mikroflora paverčia sojos izoflavoną į tam tikrus komponentus ir vėliau juos suaktyvina“, – kalbėjo D. Vaitkienė.

Vaistininkė Violeta Montvydientė laidoje antrino, jog menopauzės periodu maisto papildai, kurių sudėtyje yra natūralių veikliųjų medžiagų, gali išties padėti.

„Sojų izoflavonai gali palengvinti nesunkius ir vidutinio sunkumo menopauzės simptomus, pagerinti kaulų aprūpinimą mineralais, taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip sumažinat širdies ligų riziką“, – pasakojo vaistininkė.

Pasak V. Montvydientės, pieno rūgštį gaminantis probiotikas padeda įsisavinti izoflavonus, o magnis mažina nuovargį ir raumenų spazmus.

„Magnio, kalcio ir vitamino D3 derinys gali padėti sumažinti kalcio mažėjimą kauluose dėl normalaus senėjimo proceso. Tuo tarpu vaistinių magnolijų ekstraktas veikia raminamai, gerina miegą, gali sumažinti dirglumą, nerimą ir nuotaikos svyravimus“, – išskyrė vaistininkė.

REKLAMA
REKLAMA

V. Montvydientė pabrėžė, jog tokią turtingą sudėtį turintys maisto papildai, tokie kaip Estromineral Serena Plus, tinka ne tik perėjimo į menopauzę laikotarpiu, bet yra naudingas ir kaip papildoma priemonė, kai nėra rekomenduojama pakaitinė hormonų terapija.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų