Saulėgrąžos, margarinas ir besišypsanti Birutė Šaltytė-Belousovienė su jauniausiuoju sūnumi. Tokie reklaminiai plakatai nuo kovo pradžios papuošė troleibusų bei autobusų stoteles didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Buvusi Misis Lietuva 98, ilgametė TV3 orų pranešėja bei Tango TV laidos „Supermama“ vedėja iki šiol dvejus metus gyveno pasitraukusi nuošaliau nuo visuomenės dėmesio ir buvo tiesiog žmona vyrui bei mama savo keturiems vaikams. Birutė sako, jog jai šis laikas tikrai neprailgo, nes įdomybių netrūksta – kad ir pastaroji fotosesija reklamai. Tačiau žavi moteris prisipažįsta, jog būna dienų, kai norisi sugrįžti į televiziją.
Birute, ką tik parvykote iš kelionės. Kur buvote, gal šiltuosiuose kraštuose?
Oi, ne. Londone. Šiaip mūsų šeima laikosi tokios politikos, kad, nors ir labai norėtume, negrįžtame į tą pačią šalį. Bet Londonui padarėme išimtį (šypsosi). Tačiau praeitą kartą buvome tik dviese su vyru, o šį kartą pasiėmėme ir dukrą (13 metų Gabrielę).
Vežtis atostogauti „išsirenkate“ vieną iš keturių vaikų?
Paprastai su visa šeima važiuojame poilsiauti. Bet šį kartą kitaip gavosi. Čia buvo tokia kultūrinė – pažintinė kelionė. Labai patiko: oras puikus, saulė švietė, lauke kokie 10 laipsnių šilumos, visi su plonom striukytėm ten jau vaikščiojo, mes taip pat. Visur žalia, narcizai žydi, žmonės šypsosi nepaistant to, kad krizė, džiugu.
Gal ten žmonės mažiau krizę jaučia?
Na, kad jaučia. Mes Londone buvome susitikę ir su pažįstamais, ir su giminėmis, kurie ten gyvena. Tai tikrai jie jaučia krizę, ypač darbo atžvilgiu. Bet žmonių veiduose tas susirūpinimas mažiau matosi nei Lietuvoje. Ir dar vieną įdomų dalyką pastebėjome skrisdami atgal namo: lėktuve iš Londono į Lietuvą skrido daug jaunų lietuvių mamų su kūdikiais. Pasvarstėme su vyru ir dukra, kad, galbūt, vyrai dirba, o žmonos grįžta anūkų parodyti seneliams (juokiasi).
Birute, Jūsų paskutinis darbas televizijoje buvo prieš du metus: Tango TV vedėte laidą „Supermama“. Ar per šiuos metus nepasiilgote ekrano?
Gal vaikai labiau pasiilgo mane matyti per televizorių (juokiasi). Na taip, ir aš pati pasiilgau. Juk daug metų dirbau šį darbą, man jis buvo mielas, pripratau prie televizijos specifikos. Kartais pagalvoju, kad smagu būtų sugrįžti į darbą.
Neseniai pradėjote reklamuoti margariną. Dažniausiai žmonės pamatę įžymybę reklamoje galvoja: tai va, pritrūko pinigų. Koks jūsų požiūris į žinomus žmones reklamose?
Aš nematau čia nieko smerktino. Tai įdomus darbas, o jei produktas priimtinas, kodėl gi ne?
Ar ilgai svarstėte, prieš priimdama šį pasiūlymą?
Aš ilgai nesvarsčiau, kadangi tai yra produktas, kuriuo aš tikiu. Jeigu tai būtų kažkoks kitas daiktas, man nepriimtinas, tai tikrai savo veido su juo nesusiečiau. Na, tarkime, prezervatyvų aš nenorėčiau reklamuoti (juokiasi).
Ir pati šį margariną naudojate?
Taip, ir jį reklamuodama daug naujų dalykų sužinojau. Pavyzdžiui, kad šiuolaikinis margarinas yra gaminamas iš augalinių aliejų, kad jis praturtintas vitaminais ir nepakeičiamosiomis riebalų rūgštimis. Tai tos pačios medžiagos, kurių gauname ir valgydami riešutus ar žuvį. O nepakeičiamųjų riebalų rūgščių vaikams labai reikia, nors ir organizmas jų pats nepasigamina, mes turime jų gauti, kadangi jos skatina organizmo ir intelekto vystymąsi, stiprina imunitetą.
Reklamos foto sesija vyko Estijoje. Kokius įspūdžius ji Jums paliko?
Taline man labai gerą įspūdį paliko visos komandos profesionalumas. Estijoje fotografė sukūrė tokią atmosferą, kad man nebuvo baisu. Juk nesu aš modelis ar manekenė, kuri nuo penkiolikos metų prieš objektyvą stovi.
Su Jumis fotografavosi ir mažasis Oskaras – ar jam patiko modelio darbas?
Jis pavargo. Nes su visais grimavimais, rūbų parinkimais truko ilgai tas fotografavimas. O vaikui net penkiolika minučių staipytis prieš kamerą jau atsibosta. Tai pradėjo ožiuotis, nedaryti to, ko prašo režisierius. Komanda ir šypsojosi, ir ko tik nedarė, kad vaikui būtų linksma ir gera. Tada man teko gudrauti – padarėme pertrauką ir aš su juo nuėjau į artimiausią prekybos centrą pirkti žaislo, kurio jis labai norėjo – „spaidermeno“. Grįžtant pasakiau, kad išvynioti galės tik tada, kai padarys savo darbą. Tai sūnus sutiko, greitai nubėgo prieš kamerą, papozavo kaip reikia ir tada jau bėgo prie savo žaislo (juokiasi).
O kiti Jūsų vaikai Oskarui nepavydėjo, kodėl būtent jis fotografavosi, o ne kuris nors iš jų?
Vilius (7-metis sūnus) klausė, o kodėl ne jis. Nes Vilius prieš tai filmavosi vienoje reklamoje ir jam labai patiko, jis susibendravo su visa filmavimo grupe. O, pavyzdžiui, dukrai visai neįdomūs tokie dalykai. Jei mūsų visą šeimą nori fotografuoti koks nors žurnalas, ji klausia: „Ar čia man būtina? Ar aš galiu nedalyvauti šiame procese?“. 17-mečio Arno taip pat panašus požiūris.
Šiuo metu dalyvaujate tik reklaminiame projekte, o šiaip visa Jūsų veikla – rūpintis šeima, namais. Daugelis karjerą darančių moterų dažnai kalba, kad užsidaryti namie ir auginti vaikus yra neįdomu, nėra iššūkio. O kokia Jūsų nuomonė?
Aš manau, kad matyti, kaip auga vaikai yra nuostabus dalykas. Kai gimė mano trečias vaikas, Vilius, aš jau po 2 mėnesių grįžau į darbą, nes taip buvau sutarusi. Ir galiu pasakyti, kad šitaip nuskriaudžiau ne tik vaiką, bet ir save. Kai grįžusi namo po darbų iš auklės išgirsdavau apie pirmuosius Viliaus žingsnius ar pirmuosius skiemenis, apnikdavo jausmas, kad praleidau svarbias savo sūnaus gyvenimo akimirkas, kurios niekada nepasikartos. Taigi, siekti karjeros ar likti namie su vaikais yra kiekvienos moters pasirinkimas – ir vienu, ir kitu atveju reikia kažką aukoti. O šiaip aš tikrai nesu užsidariusi namie: bendrauju su žmonėmos, į grožio saloną nueinu ar sporto klubą, netgi į naktinį klubą su vyru atrandam laiko nueiti.
Bet turbūt daug kas priklauso ir nuo vyro, kaip jis supranta žmonos poreikius, kaip ją vertina. Juk kitas gali liepti sėdėti namie ir niekur neišleisti.
Na taip. Deja, tokių atvejų gyvenime dar būna. Pamenu, kai būdama nėščia televizijoje pranešinėjau orų prognozes, tai labai piktų laiškų atkeliaudavo į laidos elektroninį paštą. Vienas ypač įstrigo, jame buvo rašoma: „Ką, ar jau Lietuvoje gražių moterų nėra, kad nėščias į ekraną leidžiate?“. Neva, čia tik pas mus Lietuvoj tokios nesąmonės vyksta. Galvojau, kad tai bus koks piktas senukas, o, pasirodo, rašė jaunas vyras, turintis žmoną, vaikų.
Iš kur sužinojote?
Iš kito laiško. Nes aš jam atrašiau. Išdėsčiau, kokiuose užsienio televizijų kanaluose nėščios moterys dirba ekrane. Paaiškinau, kad nėštumas nėra kažkoks gėdingas dalykas – tai normalus moters gyvenimo etapas. Jis tuomet man atrašė, kad neįsižeisčiau asmeniškai. Aš, tiesą sakant, net ir neįsižeidžiau. Man tiesiog pagailo tos moters, kuri su juo gyvena, nes, kaip supratau, jis jai neleistų daugelio dalykų daryti.
Anuomet Jūsų nėščios rodymasis ekrane sukėlė tikrai daug diskusijų visuomenėje. O ar pačią Jus teko įkalbėti filmuotis, ar ilgai svarstėte prieš priimdama šį sprendimą?
Kai sužinojau, kad laukiuosi, nuėjau tiesiai pas televizijos generalinę direktorę. Pasakiau jai kaip yra ir paklausiau, ar galiu toliau dirbti. Ji atsakė: „jei tau viskas gerai, aš nematau problemų“. O man pačiai klausimų dirbti ar ne, nekilo.
Jūsų karjera televizijoje prasidėjo po pergalės grožio konkurse „Misis Lietuva 98“...
Taip. Galima sakyti, kad tai buvo lemtingiausias įvykis, pakeitęs mano profesinį gyvenimą.
O iki to laiko ką veikėte?
Dirbau vienoje alkoholiu prekiaujančioje įmonėje vadybininke. Patiko man šis darbas. Vėliau ir reklamos vadybininke televizijoje dirbau.
O paauglystėje apie kokią profesiją svajojote?
Na, turėjau keletą vizijų. Iškart po mokyklos stojau į anglų kalbą, nes norėjau būti vertėja. Bet viskas įvyko kiek kitaip. Vėliau norėjau Vilniuje į stomatologiją stoti, bet tuomet man pritrūko laiko. Per daug man metų buvo, kad galėčiau visas mokyklines knygas ir vadovėlius per kelias naktis „sugraužti“ ir egzaminams pasiruošti. Šiaip esu baigusi aukštesniąją prekybos mokyklą ir Vilniaus universitete Verslo vadybą.
Šiuo metu nejaučiate poreikio sugrįžti į televiziją ar imtis kokio kito darbo?
Kažkurią dieną ant neklausančių vaikų supykusi pasakiau: „viskas, einu dirbti!“. Kitą dieną trys vaikai susirgo. Pagalvojau, gal čia ženklas, kad į darbą man eiti dar ne laikas. Kol dar taip galima gyventi, geriau pabūsiu namie su vaikais. Taigi, pati konkretaus darbo kol kas neieškau. Nors, jei atsirastų koks pasiūlymas, tada svarstyčiau (šypsosi).
Vaida Deikaitė
