„Žinių radijo“ laidoje „Darbo skonis“ video kūrėjas Paulius Samoška atvirai pasidalijo apie savo profesinę pradžią, taisykles, kurių laikosi kurdamas turinį, psichologinius kelionių iššūkius bei atsakė į klausimą, kodėl jam taip sekasi neturėti jokio plano.
Laidos pradžioje paklausus, kaip pašnekovas save labiau identifikuoja, Paulius neslėpė, kad žodis „keliautojas“ jam nėra prie širdies. Jo nuomone, ši sąvoka šiandien yra šiek tiek nuvertinta.
„Man iš tikrųjų tas pavadinimas keliautojas toks, nežinau, ar nuvalkiotas, bet gal kaip tik atrodo, kad mažas įvertinimas. Ir kaip sako, ai, keliautojas, keliautoju, atrodo, bet kas gali būti aplankę dešimt valstybių. Tai jeigu pasako video kūrėjas, man truputį labiau prie širdies. Arba aš save gal pristatyčiau video kūrėjas, kuris mėgsta keliauti“, – dalijosi vyras.
Pirmasis nuomos mokestis
Pauliaus kelias į vaizdo įrašų pasaulį prasidėjo labai anksti – kai jam buvo vos 14 ar 15 metų. Tuo metu populiariausia vaizdo platforma Lietuvoje dar buvo ne „YouTube“, o „VideoGaga“. Pirmieji vaizdo įrašai buvo apie visiškai paprastus, kasdienius dalykus, primenančius šiandienines „Instagram“ istorijas.
Netrukus vaizdo įrašai sulaukė dėmesio ir realioje aplinkoje:
„Žiūriu, mokykloje jau pradėjo atpažinti. O čia tas mūsų miesto klounas.“
Nors pradžioje kūryboje buvo net kelerių metų pertraukos, pastaruosius šešerius metus Paulius šia veikla užsiima nuosekliai. Įdomu tai, kad tikslo pragyventi iš vaizdo įrašų kūrimo jis niekada neturėjo. Viskas pasikeitė, kai kūryba atnešė pirmuosius realius pinigus.
„Tikriausiai, kai atėjo tas pats pirmas mėnuo, kai sugebėjau susimokėti už nuomą iš kūrybos, tai tada turbūt ir supratau, kad čia galima kažką visgi nuveikti. Bet nuo tada, kai pradėjau, čia prieš kokius šešis metus, turbūt po metų ar po pusės, tik tada sugebėjau susimokėti už buto nuomą ir ten ryžiais maitintis visą mėnesį“, – šypsojosi jis.
Kūrėjas juokauja, kad viena didžiausių motyvacijų kurti vaizdo įrašus buvo tiesiog didelis tingulys anksti keltis į nemėgstamą darbą, kai pamatė, jog už vieną video galima gauti 30 eurų. Idealias sąlygas augti jam suteikė turimas laisvas laikas, gyvenimas vienam ir galimybė „YouTube“ platformoje nuolat matyti augančius sekėjų skaičius.
Mokykla pusbrolio vestuvėse ir fabriko taisyklės
Nors Pauliaus vaizdo įrašai šiandien atrodo itin profesionaliai, jis prisipažįsta, kad specialių šio amato mokslų nebaigė. Tiesa, pirmoji praktika atėjo labai netikėtai, kai tėtis iš darbo parnešė kasetinę vaizdo kamerą.
„Man netgi yra kažkada sakę vestuves filmuoti, pusbrolio vestuves. Sako, nu dabar tu būsi operatorius, mes nieko nesamdysime, Paulius nufilmuos. Tai gal ten įgavau tos pirmosios praktikos...“
Šventės metu profesionalus operatorius jaunuoliui davė pirmąsias esmines pamokas – liepė nuolat neartinti vaizdo (nezoominti), o pasirinkti vieną kadrą ir jį išlaikyti. Vėliau sekę fotografijos kursai bei nuolatinis savo klaidų analizavimas leido ištobulinti techniką, nors pačioje pradžioje sulaukdavo ir komentarų, kad nuo drebančio vaizdo žiūrovams „norisi vemti“.
Prie sėkmės prisidėjo ir ankstesnė sunki darbinė patirtis fabrikuose bei statybose. Nors ten Paulius jautėsi ne savo vėžėse, darbas pagal griežtas taisykles padėjo išsiugdyti vidinę discipliną, kurią dabar pritaiko montuodamas vaizdo įrašus. Kūrėjas turi aiškią struktūrą: pirmosiomis minutėmis aiškiai pasakyti, ką daro, o jau antrąją minutę turi prasidėti veiksmas, kad žiūrovui nebūtų nuobodu.
Kas lieka už kadro
Žiūrovai „YouTube“ kanale mato tik linksmąją, dinamišką kelionių pusę, tačiau Paulius pabrėžia, kad sunkiausias darbas prasideda išjungus kamerą.
„Žmonės realiai per mano video beveik viską ir mato, tik va nemato būtent to mano vakaro, kai aš jau visą dieną prisifilmavęs. Dar būna, kad parašo: „Ei, tai kodėl taip anksti namo grįžai?“ Aš galvoju, ei, man dar kokį 10 valandų reikės tiesiog prie kompo praleisti.“
Būna dienų, kai montuojant tenka praleisti visą naktį, o ryte – vėl pratęsti viešbučio nuomą, nes tiesiog nespėta užbaigti darbo.
Be fizinio nuovargio, egzistuoja ir didžiulis psichologinis spaudimas. Ilgose kelionėse be galutinio tikslo didžiausias iššūkis – nuolatinė nežinomybė. Atsibudęs ryte kūrėjas dažnai neįsivaizduoja, kurioje vietoje ar net kurioje valstybėje teks miegoti vakare. Planuoti pavyksta geriausiu atveju tik pusę dienos į priekį.
100 tūkstančių darbdavių ir integracijų atsisakymas
Paulius džiaugiasi, kad ekrane jis yra 98 proc. toks pats, koks ir kasdienybėje. Likę 2 proc. – tai tik pastanga prieš kamerą susikurti gerą nuotaiką, net jei tą dieną jos trūksta. Visgi, kai kelionės užsitęsia ilgiau nei du mėnesius, pradeda ryškėti kita populiarumo pusė. Paulius pasakoja, kad tuomet tampa sunku atsiriboti nuo neigiamų komentarų, atsiranda namų, draugų ir artimųjų ilgesys.
„...Tada žmonės rašo: „Ei, kada kitas video? Ei, jau trys dienos praėjo, kodėl nėra kitų video?“ Ir aš taip pagalvoju, kad čia man kaip ir hobis, man linksma, bet manęs jau tada reikalauja dar daugiau. <...> Atsiranda toks jausmas, kad nesu įsidarbinęs savo veikloje, bet dar turiu šimtą tūkstančių tų darbdavių tokių, kurie žiūri ir vis dėlto reikalauja kažko.“
Siekdamas išlaikyti kuo didesnę laisvę ir kūrybos džiaugsmą, Paulius priėmė sprendimą visiškai atsisakyti reklaminių integracijų, kurių pirmaisiais metais turėdavo net po kelias per vieną vaizdo įrašą. Būtinybė iš anksto planuoti, kurioje vietoje reikės atsidaryti reklamuojamo gėrimo skardinę, jam kirtosi su natūraliu kelionės ritmu. Atsisakius reklamų, jo vieninteliais „darbdaviais“ išliko žiūrovai.
Ateities planai ir planas B
Paklaustas apie profesines ambicijas ar penkerių metų planus, Paulius išlieka ištikimas sau – planų jis nedaro. Kol egzistuoja „YouTube“, jis neketina nieko keisti. Tiesa, jeigu kanalas dingtų ar būtų programišių pavogtas, kūrėjas juokauja: „Tada nežinau. Labanakt, aleliuja.“
Visgi, visai neseniai jis sulaukė pasiūlymo vesti Naujųjų metų renginį pajūryje, kas privertė susimąstyti apie galimą atsarginį variantą.
Pasak Pauliaus, realiausias jo planas B būtų renginių vedimas, tačiau ne vestuvių.
„Visai neseniai buvo pasiūlymas, ir pats buvau pagalvojęs, o jeigu iš tikrųjų to „YouTube“ nebeliktų? Ir kažkas siūlė renginį pravesti. Naujų metų renginį man siūlė vesti kažkur ten prie Klaipėdos. Ir tada aš taip susimąsčiau, o gal iš tikrųjų reikėtų pradėti ieškoti tos antros savo profesijos, bet nežinau, ar išdrįsčiau. Taip, turbūt pati realiausia, realiausias planas B būtų – renginius vesti. Ne vestuvių tikriausiai, bet tokį, kur galėčiau išeiti prieš koncertą“, – sakė jis.
Visą epizodą stebėkite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
