Dr. Mateuszas Wierdakas prabilo apie gelbėjimo operaciją Krokuvoje.
„Pranešiau policininkui, kad esu traumų chirurgas ir noriu padėti“, – TVN24 laidoje „Fakty po Faktach“ pasakojo daktaras Mateuszas Wierdakas. Kartu su profesoriumi Michalu Pędziwiatru jie grįžo prie šeštadienio įvykių, kai kartu suteikė pirmąją pagalbą per susišaudymą sužeistiems policininkams ir užpuolikui. Jie taip pat pasakojo, kaip į jų didvyrišką įsikišimą reagavo artimieji.
Sekmadienio laidos „Fakty po Faktach“ svečiai buvo profesorius Michal Pędziwiatr ir daktaras Mateusz Wierdak, kasdien dirbantys Krokuvos universiteto ligoninėje. Būdami pietų su savo šeimomis, jie tapo susišaudymo tarp policijos pareigūnų ir šeštadienio išpuolio Krokuvoje vykdytojo liudininkais. Kartu jie skubėjo į pagalbą sužeistiesiems Dietla ir Stradomska gatvių sankryžoje.
Saugumo tarnybų vaidmuo ir liudininkų pagalba
Wierdakas pasakojo apie pirmąsias intervencijos minutes. – Iš pradžių išvis nežinojome, kas yra užpuolikas, nes tas užpuolikas atrodo kaip žmogus, vilkintis uniformą, tad tai buvo problema. Taip pat sklandė daug gandų (...) kad užpuolikų yra daugiau, todėl policija tuo metu užsiėmė šios vietos apsauga ir tai padarė gerai, – pasakojo jis.
Jis taip pat pabrėžė tarnybų vaidmenį: – Mano nuomone, turėjome kompetentingų asmenų palaikymą, jie priėmė teisingą sprendimą, kad būtent mes koordinuosime šią gelbėjimo operaciją. Žinoma, medicininiu požiūriu, – sakė jis.
Kaip pažymėjo Wierdakas, gydytojai nebuvo vieninteliai, atvykę pas sužeistuosius. – Aplinkui buvo praeivių, kurie natūraliai atsidūrė šioje sankryžos pusėje. Praktiškai tuo pačiu metu pasirodė policijos automobiliai, atvyko municipalinė policija. Jie atitvėrė šią vietą, pasirūpino ginklų, tūbelių, kulkų apsauga, – kalbėjo jis. – Tai buvo bendra tarnybų, policijos, municipalinės policijos, bet taip pat – ir tai reikia pabrėžti – paprastų praeivių, kurie prisidėjo prie šių žmonių gelbėjimo, intervencija, – sakė jis.
Pirmoji pagalba ir medikų veiksmai vietoje
Prof. Pędziwiatr atkreipė dėmesį į pirmosios pagalbos teikimo vaidmenį ir būdą. – Pirmoji pagalba nesant jokios medicininės įrangos pirmiausia susideda iš to, kad pacientui nepakenktum dar labiau. Tai reiškia, kad reikia apriboti jo judinimą, apžiūrėjimą, atšalimą. Čia daugiau padaroma nieko nedarant arba stabdant kraujavimą. Iš pirmosios pagalbos nereikalaujama nieko kito, – teigė jis.
„Ten buvo nemažai praeivių, nemažai žmonių, kurie taip pat padėjo mums teikti pagalbą. Taip pat žinau, kad panašiai elgėsi ir žmonės turguje bei kitose vietose, tad norime padėkoti ir jiems bei įvertinti jų įsitraukimą, – pabrėžė Wierdakas. – Tuo tarpu mes tiesiog padarėme tai, ką mokame darbuotis“, – pridūrė jis.
Kaip teigė prof. Pędziwiatr, gydytojai kartu įvertino, kuriam policininkui reikia skubiausios pagalbos. – Mes be apmąstymų nusprendėme, kad tai pacientas, kuris privalo vykti į ligoninę, kuri yra specializuota krūtinės ląstos operacijoms, t. y. į Jono Pauliaus II ligoninę, – sakė jis.
Jis taip pat pabrėžė abiejų policininkų vaidmenį: – Reikia aiškiai pabrėžti, kad tai buvo policijos patrulis, ir nors galbūt šis didvyriškumas bus priskiriamas tik vienam iš jų, tačiau abu jie buvo didvyriai, nes veikė kartu, – sakė prof. Pędziwiatr.
Žmogiškasis faktorius ir šilumos užtikrinimas
Wierdakas taip pat papasakojo, kaip atrodė gelbėjimo operacija: – Pranešiau policininkui, kad esu traumų chirurgas iš Universiteto ligoninės ir noriu padėti.
Pasak jo, „svarbu su tokiu pacientu daug kalbėtis, jį nuraminti“. – Jis turėjo būti įsitikinęs, kad yra saugus, nes pirma, tai apsaugo jį nuo tolesnio susižalojimo, jei, pavyzdžiui, jis pradėtų judėti. Be to, grynai žmogiškai jis bijojo dėl savo gyvybės, todėl tokį žmogų reikia palaikyti, – sakė jis.
„Tai buvo veiksmai, kuriuos galėjome atlikti vietoje be specialios įrangos“, – pasakojo jis. – Pirmiausia turėjome įvertinti visų nukentėjusiųjų sužalojimus, nes ten buvo pilna kraujo, tad reikėjo įvertinti, iš kurios vietos kuris pacientas kraujuoja. Turėjome juos išrengti, o vėliau reikėjo juos apsaugoti termiškai, nes buvo apie nulinę temperatūrą, – pasakojo jis. Kartu jis padėkojo praeiviams ir policininkams už paskolintus drabužius.
Kaip teigė prof. Pędziwiatr, pirmasis, atkreipęs dėmesį į šūvius, buvo jo sūnus. O kaip jis reagavo į tėvo sugrįžimą namo? – Apsikabino, – atsakė jis. Ir pridūrė: – Tikiuosi, kad ši situacija nebesikartos, o mes grįšime į normalų gyvenimą kaip Krokuvos gyventojai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
