Gegužės 23-ąją pora minės svarbią sukaktį – pirmąsias bažnytinės santuokos metines, nors oficialiai vyru ir žmona tapo prieš dešimtmetį.
Ypatinga diena
Atviro pokalbio metu Ineta atskleidė, kad po santuokos bažnyčioje daug kas pasikeitė.
„Daug pasikeitė ne kažkaip fiziškai ar išoriškai, bet labai viduje. Iš karto po bažnyčios to jausmo neįmanoma nupasakoti – kas pasikeitė, sunku ir paaiškinti, bet tą žmogų imi matyti visai kitaip. Atsirado kitoks prisirišimas, dar didesnė pagarba vienas kitam. Tai tikrai jaučiasi“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kaip ketina paminėti pirmąsias bažnytinės santuokos metines, veikli moteris tikino didelių planų dar neturinti: „Dar neplanavome, bet greičiausiai kažkaip paminėsime. Gal kažkur dviese išvyksime – jau festivalių ar balių nekelsime, bet kažkaip reikės.“
Renata savo laidos pašnekovės taip pat pasiteiravo, kodėl prieš dešimt metų ji nežengė prie altoriaus bažnyčioje.
„Tada aš laukiausi ir mes tik planavome, kad susirašysime. Apie bažnyčią visada svajojome ir apie ją galvodavome, tik vis atidėliodavome – tai laiko pritrūkdavo, tai nesusiplanuodavome. Vis būdavo tolyn. Tada pasakiau sau: jeigu ne dabar, tai greičiausiai niekada to ir nebus. Mums labai gražiai išpuolė ta data – kai sukako lygiai dešimt metų, penktadienis... Tarsi susidėliojo visos kortos, kad reikia tai padaryti būtent dabar. Galvoju, kad taip ir turėjo būti“, – šyptelėjo Ineta.
Ineta neslėpė, kad jiedu su Ąžuolu jaučia didelę pagarbą vienas kitam, tačiau ir jų namuose būna nesutarimų: „Būna, kaip ir pas visus, bet pas mus tie konfliktai labai įdomūs – dažniausiai kyla dėl darbo arba kartais dėl vaikų auklėjimo. Konfliktų pasitaiko, bet kad svaidytumėmės keiksmažodžiais, trankytume namuose durimis ar dužtų lėkštės – taip nėra buvę.“
Buvusi grupės „Mokinukės“ narė teigė, kad jiedu vienas kitam niekada negrasino skyrybomis.
„Bent kol kas taip tikrai nėra buvę. Tie konfliktai ir pykčiai yra labai natūralūs – jie kyla gal dėl vieno ar kito nenuotaikos, bet mes visuomet stengiamės susivaldyti. <…> Mes vienas kitą išklausome“, – atviravo moteris.
Pokalbis netrukus pasisuko į vaikų temą – Ineta ir Ąžuolas augina du vaikus, Barborą ir Bernardą.
„Su dukra jau paauglystė. Ragučiai pradėjo lysti gal jau pernai metais... Jau pakalbėti darosi sudėtingiau, ji kartais ima viršų, bet kažkaip tvarkomės, bandome tartis. Su kambario tvarka – kažkoks košmaras. Kai save prisimenu, mes su Irūna viename kambaryje gyvenome ir atrodo, kad viskas buvo tvarkinga, o Barbora yra tas žmogus, kuris prisikarpęs, prisidėliojęs visko, ir jaučiu, kad tai mane veda iš kantrybės. Jeigu supykstu, tai tik dėl netvarkos – manęs daugiau niekas nenervina: nei darbas, nei žmonės. Bet kai namuose netvarka ir turiu lipti per daiktus, tada jaučiu, kad imu pykti. Dėl to dažniausiai ir tenka ginčytis su Barbora – ji gali visą dieną tvarkytis, bet rezultato nesimato. <..>
Iš kitos pusės, atsirado daugiau savarankiškumo – nebereikia rūpintis, kuo ji rengsis į mokyklą. Išskalbiu, sukabinu ir viskas aišku: ryte atsikelia ir pati viską susitvarko. Nebėra to nuolatinio tikrinimo – ar išsivalė dantis, ar išsiplovė galvą. Šioje vietoje jau lengviau, gali kartais pasikalbėti kaip su subrendusiu žmogumi. Atsirado temų, kurios mums įdomios – apie verslą, buities dalykus, maisto gamybą. Tai irgi labai keičiasi“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovė.
Renata taip pat pasiteiravo, ar Inetos vaikai neprašo, kad jų šeimą papildytų broliukas ar sesutė: „Mes vis klausinėdavome, bet kad patys vaikai prašytų – kažkaip nebuvo. Kai gimė Ąžuolo brolio Ryčio sūnus, Bernardas sakė, kad jau turi mažą brolį ir jam gana. Kitas dalykas – su Irūnos berniuku Toru Bernardas yra vienmetis, jie kaip dvynukai. Jei klausiu, ko norėtų Kalėdoms, jis sako – savaitės su Toru. Jie labai stiprų ryšį turi, manau, kad jiems to ir užtenka. <..>
Nepasakyčiau, kad man nesinori – jeigu būtų, būtų. Bet dabar pulti planuoti kažko – ne. Vaikai jau paaugę, norisi pakeliauti, išvažiuoti. Visada sakau: ar mes tikrai norime vėl lovytę statyti šalia lovos? Dabar, kai man jau 35-eri, gal ir tos ištvermės mažiau. Norisi kažkokios ramybės…“
Prakalbo apie verslą
Veikli moteris turi net du verslus – vaikų darželį ir senelių namus, tačiau mano, kad vienas iš jų galimai užvers duris.
„Darželis jau eina link pabaigos – nebelaikysiu, nes labai džiaugiuosi, kad jis beveik šešerius metus išbuvo. Aš jį įkūriau, nes tuo metu rajono darželiuose nebuvo vietų. Pas mane tokia kaina, kad užteka tik darbuotojams išlaikyti – viskas buvo daroma dėl tėvų. Labai džiaugiuosi, kad valstybiniuose darželiuose atsirado daugiau vietų, be to, ir vaikų mažėja. <..>
Dar nežinau, ar darželį perkelsiu į kitą vietą. Vis dar laukiu, žiūriu – jeigu atsiras galimybė, tuomet tikrai tai padaryčiau“, – kalbėjo ji.
Kalbėdama apie senelių namus, Ineta atviravo, kad jaučiasi padariusi gerą darbą: „Man patinka su tomis močiutėmis pabendrauti, tikrai labai džiaugiuosi ir galvoju apie dar daugiau, nes šie namai jau dvejus metus veikia, turime nuostabų kolektyvą. <..> Per detales stengiuosi sukurti jaukumą. Kai artimieji atvyksta apsižiūrėti, sako, kad čia jaučiasi namų įspūdis. Esu aplankiusi daug senelių namų – vieni geresni, kiti prastesni. Yra ir naujai pastatytų, bet vis tiek jaučiama ligoninės aura. O man norisi, kad jie būtų kuo artimesni namams…“
I. Puzaraitė-Žvagulienė po darbingos dienos grįžusi namo nepuola ilsėtis ant sofos – priešingai, ji kimba gaminti maistą, nes būtent šis procesas ją labiausiai atpalaiduoja.
Tuo tarpu jos vyras Ąžuolas mėgsta pasnausti, tačiau, pasak moters, nėra tinginys.
„Ąžuolas – mažiau veiklos žmogus. Jis leidžia sau pailsėti po darbo dienos ir nusnausti ant sofos, pasimėgaudamas pietų miegu. Tikrai negaili sau tam laiko, bet tikrai nėra iš tinginių“, – šyptelėjo ji.
Tęsdama pokalbį apie vyrą, Ineta neslėpė mananti, kad jam yra gera žmona: „Manau, kad esu gera žmona savo vyrui. Kitam gal ir netikčiau, nes kitiems gal labiau patinka moteriškesnės moterys. Man kartais nuobodu sėdėti tarp kitų moterų ir kalbėti apie pampersus, ligas ar maitinimo etapus. Tada dažniau prisėdu prie vyrų ir klausau, apie ką jie kalba.“
Ąžuolo tėtis yra žinomas šalies dainininkas Žilvinas Žvagulis. Paklausta, kaip su juo sutaria, Ineta šyptelėjo: „Pas mus visada labai puikiai klostėsi reikalai. Su Žilvinu labai gerai sutariu, mes esame labai panašūs. Tuo verslumu galbūt iš jo ir esu užsikrėtusi, nes pas jį daug metų dirbau – mačiau, kaip jis sukasi, tad gal iš jo tą ir perėmiau. Tikrai dažnai pasiskambiname, jei reikia patarimo, pasikalbame, paanalizuojame sutartis. <…> Vaikus labai dažnai paliekame.“
Tiesa, ji puikiai sutaria ir su Žilvino žmona Irena Starošaite – moterys yra labai geros draugės.
„Irena mano yra labai gera draugė, mes ir paslaptimis pasidaliname. Tikrai dažnai ir problemas sprendžiame įvairias. <..> Vaikai ją labai myli... Lygiai taip pat ir Regvitos vyrą Patriką“, – su šypsena veide sakė ji.
Visą pokalbį su Ineta Puzaraite-Žvaguliene žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tinklalaidę „Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Antradieniais 19 val. – ir TV3 YouTube kanale!
