Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Caravaggio paveikslas „Šventosios Marijos Magdalietės ekstazė“
„Praverta burna tiesiog, net truputėlį užversta akis – visos šios detalės sukuria stiprią emocinę įtaigą“, – taip žiūrovą pasitinka vieno garsiausių septyniolikto amžiaus Baroko meistrų Caravaggio paveikslas „Šventosios Marijos Magdalietės ekstazė“. Paslaptingos tamsos apsuptyje išryškėja skruostu riedanti ašara, sunertos rankos ir į viršų atlošta galva. Tai – originalus kūrinys.
„Didelė dalis paveikslo paliekama fonui, kuris dar ryškiau išryškina moters kūną. Gali būti labai tobulas kopijuotojas, tačiau potėpiai, kurį Caravaggio tiesiog perbraukdavo vieną kartą ir nebetaisydavo“, – teigė parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė.
Šiuo metu yra skaičiuojama apie 12 panašių paveikslo versijų, tačiau nė vienas nebuvo pripažįstamas originalu.
„Šventosios Marijos Magdalietės ekstazės“ paveikslas nuo septyniolikto amžiaus pradžios buvo laikytas dingusiu. O atrastas tik 2014 metais privačioje kolekcijoje, Šveicarijoje. Savininkai perduodavo kūrinį iš kartos į kartą, nežinodami tikrosios jo vertės. O manoma, kad ji siekia apie 20 milijonų eurų.
„Paveikslas buvo padengtas gana storu, tamsiu sluoksniu, prireikė laiko jį nuvalyti ir atlikti tam tikrus restauravimo darbus. Po jų ir išryškėjo, kad tai – Caravaggio kūrinys“, – teigė „MetaMorfosi Eventi“ asociacijos prezidentas Pietro Folena.
„Tai tikrai pirmas kartas, kai Caravaggio menas pristatomas Lietuvoje, meno ryšys tarp Lietuvos ir Italijos siekia šimtmečius – nuo pat romėnų laikų“, – teigė Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret.
Caravaggio sukėlė tikrą revoliuciją tapyboje
Dailininkas iš Italijos šiame kūrinyje pasakoja ne tik apie tikėjimą ir atgailą, bet ir apie žmogaus trapumą – kaip apačioje nutapyta kaukolė primena, koks laikinas yra žmogaus gyvenimas.
„Jis nedarydavo paruošiamųjų eskizų, o kūrė iš karto. Paskui tapymo eigoje kildavo įvairių idėjų, sumanymų, korekcijų“, – teigė „MetaMorfosi Eventi“ asociacijos prezidentas.
Prieš pasiekdamas Vilnių, paveikslas apkeliavo ne vieną pasaulio šalį, o paskutinė jo kelionės atkarpa buvo kiek netikėta.
„Atvyko iš Naujojo Delio, iš Indijos per Helsinkį. Tai iš tikrųjų laukėme net savaitę ir pagaliau jis atkeliavo. Ir ne oro paštu, o žemės keliu. Dėžė netilpo į mažą lėktuvėlį“, – teigė Valdovų rūmų generalinis direktorius Vydas Dolinskas.
Vos per dešimtmetį dailininkas sukėlė tikrą revoliuciją tapyboje. Vis dėlto, greitai išgarsėjusio genijaus karjerai trukdė jo ūmus būdas – Caravaggio ne kartą kaltintas užpuolimais, sumušimais. Tačiau žiauriausią nusikaltimą įvykdė 1606 metais, kai muštynėse nužudė žmogų. Po to Caravaggio pabėgo iš Romos, slapstėsi iki pat mirties.
„Popiežius paskelbė jam mirties bausmę ir bet kas Romoje galėjo jam sutikęs nukirsti galvą. Dailės istorikai mano, kad kūrinį, vaizduojantį Mariją Magdalietę ekstazėje, dailininkas vežėsi su savimi“, – teigė parodos kuratorė D. Mitrulevičiūtė.
Kol kiti kūrėjai žvalgėsi į aristokratus, Caravaggio savo herojų ieškojo tarp tų, kurių visuomenė dažniausiai nė nepastebėdavo.
„Tai yra žmonės iš gatvės, prostitutės, įvairūs sukčiai ir tai, kas yra paprasta liaudis, kuri sukuria „skandalo“ efektą“, – teigė „MetaMorfosi Eventi“ asociacijos prezidentas.
Caravaggio dažnai laikomas Baroko epochos dailės pradininku ne tik Italijai, bet ir visai Europai.
„Yra pats įtakingiausias dailininkas visų laikų, nes turėjo daugiausiai pasekėjų, sąmoningų ar nesąmoningų, žinojusių ar nežinojusių“, – teigė Valdovų rūmų generalinis direktorius.
Paveikslą „Šventosios Marijos Magdalietės ekstazė“ Valdovų rūmuose bus galima pamatyti iki birželio pabaigos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
