Visai neseniai Evos Ghaoui kurtų suknelių ir maudymosi kostiumėlių modeliu tapo prieštaringai vertinama Agness Landau. Pati dizainerė šiuo pasirinkimu itin džiaugiasi ne tik dėl to, jog Agness šiam darbui tinka tiesiog tobulai, bet ir dėl lengvai užsimezgusios šiltos draugystės.
Eva grožio industrijoje, kaip pati sako, sukasi jau nuo pat vaikystės: „Draugėms lakuodavau nagus, fotografuodavau. O rimtai į šį verslą pradėjau žiūrėti kažkur nuo 19 metų, kuomet prasidėjo įvairūs grožio konkursai. Tada pradėjau domėtis makiažu. O šiandien aš džiaugiuosi tuo, jog radau darbą, kuris yra artimas mano širdžiai. Galiu drąsiai sakyti, jog mano darbas – malonumas.“
Todėl nenuostabu, kad pokalbio dieną garsi moteris mėgavosi dėmesiu būtent naujausių makiažo tendencijų renginyje, kuriame ji tapo vienu iš modelių.
„Puikiai jaučiuosi. Visada labai malonu, kai pakviečia į tokius renginius, nes žinau, kad bus įdomu, gražu ir smagu“, - pokalbio pradžioje pasakojo moteris. Akivaizdu, kad šiuo metu Eva išgyvena sėkmingą karjeros bumą, mat pasikonsultuoti ar pasikalbėti kartu su ja laukė būrys norinčiųjų.
- Šiuo metu kuriate naują drabužių kolekciją?
- Jau yra sukurta šilkinių suknelių serija, kurią demonstruoti pasikviečiau Agness Landau. Galbūt tai nėra įprasta mūsų šalyje, bet ji tiesiog nuostabiai dirba. Ji yra tokia graži, tobulo kūno, moteriška, gero charakterio ir labai kantrus modelis. Gražiau pateikti drabužį nei taip, kaip padarė ji – būtų neįmanoma. Suknelės tiesiog idealiai krito ant jos kūno. O fotosesija tiesiog pavyko nerealiai. Labai džiaugiuosi rezultatu, todėl jei kada prireiks modelio – žinosiu į ką kreiptis.
- Ar Agness Landau pasirinkote vedina jos populiarumo?
- Aš pasirinkau ją todėl, kad ji yra labai fainas žmogus, labai maloni. Darbas su ja buvo tiesiog malonumas, ji turi puikų humoro jausmą, ji labai graži – tarsi elfas iš pasakos. Kartais net pati nustembu, kiek gražių žmonių yra pasaulyje. Gerai, galbūt dalis jų padeda sau tokiais tapti, tačiau rezultate matyti tobulas vaizdas. Pasiūrėkite į ją – tiesiog wow.
Neseniai sėdėjome su ja mieste, aptarinėjome fotosesijos detales ir nebuvo nė vieno praeivio, kuris neatsisuktų pasižiūrėti į mus. Vieni prašo nusifotografuoti, kiti – kviečia puodelio kavos. Ji negeria, nerūko – man tas labai imponuoja, tikra šaunuolė. Bet kokiu atveju, reikia gerbti žmogų, kad ir koks jis būtų. Šiandien pasaulyje į viską žiūrima labai tolerantiškai.
- Ar Agness pažinojote jau prieš bendrą jūsų projektą?
- Susipažinome tik dabar. Jau anksčiau atkreipiau į ją dėmesį, juokiausi iš jos vaizdo įrašų internete, peržiūrėjau jos nuotraukas ir įsivaizdavau, kaip puikiai ant jos kūno gultų mano suknelės. Per pirmą mūsų susitikimą viskas buvo labai paprasta, ji labai draugiška, šilta.
- Užsiminėte, jog nieko tokio, jei žmogus nori save patobulinti. Koks jūsų požiūris į plastines operacijas?
- Kažkodėl visą laiką lietuviška spauda mane susieja su plastinėmis operacijomis, kad esu už. Aš tiesiog noriu pasakyti tik tiek, kad jei žmonėms tai patinka daryti, tai kodėl ne. Jei jiems tai pagalba – kodėl ne. Mes juk nejaunėjame, kodėl nepatobulinus to, kas atrodo neestetiškai? Moterims su amžiumi nukrenta vokai nuo gravitacijos, kodėl jų nepašalinus? Pusė valandos – ir tu graži 15 metų. Tikrai nematau nieko blogo. Žinoma, yra siekiančių natūralumo, pavyzdžiui Brigitte Bardot, bet pasižiūrėkite, kaip ji atrodo... Galbūt kažkam gražu, tačiau man ne. Man yra baisu. Štai Sophia Loren – tikra moteris, tikras pavyzdys. Kas daroma su saiku yra gražu.
- Ar jūsų nežeidžia faktas, kad kalbant apie plastines operacijas, spaudoje paminimas ir jūsų vardas?
- Man nebe 15 metų. Kodėl aš turėčiau neprižiūrėti savęs? Visur pasaulyje moterys, kurios save gerbia, save prisižiūri. Botoksas Amerikoje – kaip dantis išsivalyti. Juk žymiai gražiau, kai veido oda yra lygi, o ne išvagota raukšlių. Tačiau tai yra kiekvienas žmogaus pasirinkimas, aš niekam nieko neperšu. Tai tiesiog mano požiūris. Mano požiūris taip pat skatina gerbti žmogų, ar jis gėjus, ar transeksualas – jokio skirtumo. Reikia gerbti žmogų, mylėti juos, suprasti ir būti laimingiems. O tai padaryti padeda joga.
- Užsiiminėjate joga?
- Taip. Šiemet tikras žmonų antplūdis. Džiaugiuosi, kad žmonės atėję kupini streso, po jogos išeina visai kitokie. Man pačiai gyvenime streso užtektinai. Rūpesčiai darbe ar tai dukra pralaimėjo teniso varžybas – ateini, pamedituoji, susikaupi į save. Tai labai individualu. Patalpoje septyni žmonės, tačiau iš tiesų esi vienas. Ir tu pamiršti tas problemas, išeini su šypsena iki ausų ir rodos tuoj skrisi iš laimės.
- Kaip sekasi palaikyti ryšį su vaikais, ar jie vis dar gyvena Libane?
- Ne, jie keliauja su tėčiu po Europos šalis. Mano dukra – profesionali teniso žaidėja. Neseniai jie buvo Turkijoje, Austrijoje, Italijoje, Slovėnijoje, dabar jie gyvena Serbijoje, nes ten stipriausios teniso mokyklos. Bendrauti sekasi puikiai. Vasaros pradžioje planuoju vėl aplankyti juos. Labai pasiilgau, paskutinį kartą kartu sutikome Kalėdas. Telefonu šnekamės kiekvieną dieną, tačiau tai ne tas pats, kas būti šalia.
- Sutapimas ar ne, kad po skyrybų su vyru, jūs trumpam atitrūkote nuo viešumos, pramogų verslo?
- Atitrūkau? Man rodos, aš niekada į jį ir nesibroviau. Manau, labiau spauda išpūtė burbulą šia tema.
- Kaip sutariate su buvusiu vyru?
- Kuo puikiausiai. Vakar susirašinėjome, visada tariamės dėl vaikų auklėjimo, drabužių pirkimo... Jis dažnai manęs klausia patarimo, bendrai įveikiame iškilusius tėvų rūpesčius. Jis pasikeitė. Viskas yra labai gerai.
- Kokie jūsų pomėgiai?
- Mėgstu skaityti, tapyti. Po Naujųjų metų manyje iki šiol didžiulis įkvėpimas, nespėju pirkti drobių. Nežinau kur dėti viską. Puiki terapija. Kurti yra labai naudinga, tu išsilaisvini, sukuri kažką gražaus. Taip pat sportas – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Esu asmenukių maniakė, visur vaikštau su telefonu, fotoaparatu, viską filmuoju, fotografuoju. Tai lyg liga. Na, ir batai. Man gėda pasakyti, kiek aš jų turiu. Tikrai nesigiriu, tai mano silpnybė.
- Esate išlaidi?
- Ką uždirbu – tą išleidžiu (juokiasi).
- Vadinasi tai sau galite leisti?
- Ačiū, Dievui, dar galiu sau leisti. Mėgstu pirkti ne tik sau, perku, dovanoju mamai, vaikams, draugams...
- Neretas lietuvis skundžiasi pabrangusiomis kainomis, ar pati pajutote skirtumą?
- Žinokit, pasižiūriu, kiek aš parduotuvėje išleidžiu... Du daiktai ir jau 20 eurų. Tai stebina, nėra malonu. Maistas labai brangus. Pagalvoju ir apie tuos žmones, kurie didžiąją dalį savo algos išleidžia maistui, tai labai liūdina... Labai gaila, kad žmonės negali sau leisti kelionių, nueiti į kultūrinius renginius. Kuomet pasižiūri į močiutę gatvėje su ištiesta ranka – pasidaro labai apmaudu už savo šalį.
- Kam niekada neatsispiriate?
- Šypsenai, jei, kas nors manęs prašo su šypsena – negaliu atsispirti. Dievinu pirkti knygas. Pas mane namuose labai daug knygų, net nespėju visų perskaityti. Paskutinė skaityta mano knyga – Larso Keplerio romanas „Persekiotojas“.
Manau, jog reikia stengtis kuo daugiau skaityti, vienas mano draugas pasakė: „Knygų skaitymas yra pats geriausias pabėgimas nuo realaus pasaulio“. O televizorių reikėtų išmesti visai lauk. Jis atimą laiką, kaip Aleksandras Vasiljevas visada pabrėžia: „Aš namuose neturiu nei sofos, nei televizoriaus, nes vagia laiką“.
- Kokie artimiausi jūsų planai?
- Užbaigti foto projektą, norisi padaryti viską tobulai, gražiai apipavidalinti. Galbūt bus bukletai su suknelių nuotraukomis, kol kas nenusprendžiau. Planuoju kurti maudymosi kostiumėlius, nes girdžiu, kad labai patinka žmonėms. Toliau tapysiu. Taip pat laukiu naujų klienčių, kurios atvyks į mano grožio saloną.
