Lietuvos gyventojai būtų laimingesni, jei mažiau burbėtų dėl „blogo gyvenimo“ ir išmoktų džiaugtis šiandiena, Lietuvos radijui sakė psichologė Laima Bulotaitė. Kaip parodė „Eurobarometro“ apklausa, Europos Sąjungoje lietuvių tauta laimingesnė tik už latvius, vengrus, rumunus ir bulgarus. Tačiau mūsų nelaimingumas dar nėra beviltiškas.
Anot tyrimo, 87 proc. gyventojų Europos Sąjungoje mano esą laimingi, kai Lietuvoje tokių yra 74 proc. Tuo metu Bulgarijoje laimingais jaučiasi mažiau kaip trečdalis gyventojų.
Psichologė L. Bulotaitė, Vilniaus universiteto mokslų daktarė, mano, kad Lietuvos gyventojai yra veikiau nepatenkinti nei nelaimingi.
„Gal mes nesame nelaimingi, o tik įpratę nuolat skųstis? Manau, kad skųstis sunkiu gyvenimu yra lietuvių tautos bruožas: iš tikro atrodo, kad žmogui nieko baisaus neatsitiko, viskas gerai, bet paklaustas, kaip gyvena, atsako: „šiaip sau“, – sako L. Bulotaitė. Anot jos, lietuvių laimės supratimas gali būti neadekvatus realybei.
„Senesniais laikais žmogui aiškindavo, kad jis turi būti ne egoistas, buvo stiprus bendruomeniškumo jausmas. Negalėdavai būti laimingas, jei kitam yra blogai – tarsi gėda būti laimingam, kai aplinkiniai nelaimingi. Galbūt tuo ir galima paaiškinti lietuvių nelaimingumą“, – Lietuvos radijui sakė psichologė.
Jos vertinimu, lietuviai savo siekiamą laimės žiburį patys pakabina per aukštai: „Būdingi per dideli lūkesčiai vertinant tiek turtą, tiek gyvenimo kokybę – gal mes per daug norime? Tyrimai rodo, kad nemokame džiaugtis šia diena“.
Todėl, pasak mokslininkės, jaunoji karta turi būti auklėjama mintimi, kad gyvenimas vyksta ir šiandien.
„Lietuvoje tik kas ketvirtas žmogus savęs nelaiko laimingu. Taigi mūsų nelaimingumas nėra visiškai beviltiškas“, – Lietuvos radijui tyrimo rezultatus komentavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.
„Lietuvių laimė priklauso ne tik nuo pensijos, sveikatos, saugumo darbe, bet ir oro“, – mano jis ir priduria, kad įdomi ir išsami „Eurobarometro“ studija būtų naudinga Lietuvos politikams.
