Eifelio bokštas – vienas iš Paryžiaus simbolių, pastatytas 1887-1889 metais, kaip laikinas statinys, Paryžiuje rengiamai Pasaulinei parodai. Iki 1930 m. buvo aukščiausias pasaulio statinys (320 metrai), tais metais jį aplenkė Chrysler pastatas Niujorke.
Bokštas pastatytas per 2 metus, 2 mėnesius ir 2 dienas. Jo konstrukcijai prireikė 2,5 mln. kniedžių, 150 000 geležies gabalų, 40 tonų dažų. 7300 tonų sveriantis bokštas slegia žemę kaip žmogus, sėdintis ant kėdės (4 kg/cm²).
Eifelio bokšto konstrukcija, atraminių stulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti: vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos gali žymiai efektyviau atlaikyti. Eifelio inžinerija buvo tokia tiksli, kad net pučiant stipriausiam vėjui, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 cm. Visi didieji dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 m., buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.
Bokšte yra 1665 laipteliai ir trys platformos su apžvalginėmis aikštelėmis ir kavinėmis. Pirmoji aikštelė – 57 m (arba 345 laipteliai), antroji – 115 m, trečioji – 276 m aukštyje (talpina 800 žmonių). Giedromis dienomis iš apžvalgos aikštelių atsiveria 60 km panorama. Su televizijos antenomis, kurios XX a. pradžioje išgelbėjo bokštą nuo sugriovimo, jo aukštis – 320 metrų.
