Jos įkūrėjas ir vadovas profesorius Martinas Sweetingas (Martinas Svitingas) mano, jog kosmoso programų kaina pastaruoju metu taip sumažėjo, kad Didžioji Britanija galėtų apsvarstyti galimybę paleisti į Žemės palydovą savo kosminį aparatą.
Iš pradžių būtų paleistas aparatas "Moonlight", kuris ant Mėnulio paviršiaus numestų keturias lagamino dydžio strėles. Jose įmontuoti prietaisai fiksuotų drebėjimus, smūgius ir kitus reiškinius.
Jei ši misija būtų sėkminga, britai paleistų antrą kosminį aparatą "Moonraker", kuris turėtų nusileisti ant Mėnulio paviršiaus ir ieškoti vietų, kur pagal NASA planą būtų galima įsteigti nuolat žmonių gyvenamą bazę.
Pirmuosius skrydžius į Mėnulį pagal šią programą NASA planuoja 2020 metais.
Pagal M. Sweetingo sumanymą, vienas galimų projekto uždavinių būtų tirti Mėnulio kraterius. Numatoma maždaug iš 2 metrų gylio paimti grunto ir uolienų mėginius.
"Mėnulyje jau vaikščiojo 12 astronautų, be to, į Žemės palydovą buvo paleista daugiau kaip 40 nepilotuojamų aparatų, - pažymi Andrew Coatesas (Endrius Koutsas), kosmoso tyrimus atliekančios laboratorijos "Mullard" darbuotojas. - Tačiau mes stebėtinai mažai žinome apie savo artimiausią kaimyną".
"Iki šiol daugiausia tyrėme tą Mėnulio pusę, kuri atsukta į Žemę, - sako A. Coatesas. - Dabar planuojame tirti kitą Mėnulio pusę".
Iki šiol Britanijos dalyvavimas tiriant kosmosą apsiribojo bendradarbiavimu su NASA ir Europos kosmoso agentūra.
Tačiau dabar, mano mokslininkai, Britanija gali tai daryti ir savarankiškai.
"Pirmą kartą kosmoso tyrimas mums tapo ne per brangus, - pažymi M. Sweetingas. - Dabar paleisti nedidelį aparatą į Mėnulį kainuoja maždaug 500 mln. eurų. Tačiau tobulėjant palydovų paleidimo technologijoms, šią sumą galima sumažinti bent 100 mln. eurų".
Britanijos kosmoso tyrimams skaudus smūgis buvo suduotas 2003 metais, kai nepavyko gyvybės paieškų Marse misija "Beagle 2".
REKLAMA
