Ekonomistas aiškino, kad nereikėtų tikėtis, jog gyvensime taip pat. Tokiai nuomonei pritarė ir kartu su juo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Ar kylančios palūkanos tikrai privers lietuvius vartoti mažiau?
Ž. Mauricas: Lūkesčiai bendrai keičiasi ir jau dabar matome, kad mažmeninės prekybos metinis augimas gegužės mėnesį buvo šiek tiek neigiamas, privataus vartojimo augimas jau šių metų pirmą ketvirtį taip pat praktiškai sustojo. Tai neišvengiamai lems sulėtėjimą, tik klausimas, ar jis pakankamai reikšmingas, kad sukeltų tą krizę, ar tiesiog mes išsisuksime su recesija.
Kad išvengtume krizės, jau dabar, kol dar yra vasara, reikėtų šiek tiek susimažinti lūkesčius, truputį daugiau atsidėti juodai dienai, nepersistengti ir neformuoti perdėtų lūkesčių. Pavyzdžiui, jei šiais metais atlyginimai vidutiniškai kilo 12 proc., tai galvoti, kad kitais metais kils 12 ar net 15 proc., nereikėtų, nes kitais metais atlyginimai gali kilti tik 5 proc. ir tai pakankamai realus scenarijus.
Sigitai, verslai ir verslininkai turės, iš ko mokėti didesnius atlyginimus? Ar iš darbuotojų vis dar jaučiamas spaudimas kelti algas?
S. Besagirskas: Tokio didelio spaudimo nėra, bet yra kita problema – kai kurių specialybių darbuotojų tiesiog trūksta ir verslas mato vienintelį būdą tuos darbuotojus gauti. Tai yra persivilioti iš konkurento, o tam reikia pasiūlyti didesnį atlyginimą.
Kita tendencija, kurią labai aiškiai šiandien matome, tai darbuotojų viliojimas iš užsienio, iš Vakarų. Jau nemažai vokiečių, italų ir kitų viliojami dirbti į Lietuvą.
Manau, reikia nusiteikti, kad kitais metais atlyginimai gali ne tik nekilti, bet kažkiek ir kristi. Nemažai įmonių teigia, kad kitais metais nebus, iš ko kelti, o atskiros įmonės, kurios patirs sunkumus, įtariu, kad darbuotojams net siūlys susimažinti atlyginimus arba dirbti dalį laiko ir pan.
Žygimantai, ar kitais metais algos galėtų kilti? Ką rodo statistika?
Ž. Mauricas: Labai didelė tikimybė, beveik 100 proc., kad statistiškas kilimas bus, nes planuojama labai stipriai kelti minimalų darbo užmokestį. Dar neaišku kiek, bet galbūt keliais etapais tikėtina, kad tas kilimas bus dviženklis.
Taip pat ekonominė struktūra keičiasi, mes kalbant vien apie ją paaugome 3–4 proc., nes mažėja darbo vietų, kuriose mokami maži atlyginimai, daugėja darbo vietų, kuriose mokami dideli atlyginimai. Tai labai vaizdžiai matosi pažvelgus į darbo užmokestį pagal amžiaus grupes.
Lietuvoje didžiausius darbo užmokesčius uždirba apie 35–40 metų amžiaus gyventojai, o, pavyzdžiui, Italijoje didžiausius darbo užmokesčius gauna 65–70 metų amžiaus.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
