Itin atsakingai ir kruopščiai Nacionalinio muziejaus restauratorius visuomenei eksponuotą Vasario 16-osios faksimilę pakeičia į originalų dokumentą. Kiek daugiau nei du mėnesius originalas ilsėjosi archyve, mat jo popierius ir rašalas yra itin jautrūs šviesai, o kiekvienas aplinkos pokytis gali sutrumpinti dokumento gyvavimo laiką. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės, po tokių ekspozicijų visuomenei dokumentas ir vėl turės pailsėti nuo šviesos ir dėmesio.
„Tai yra susiję su tuo, kad dokumentas pabuvęs šviesoje, jisai porai mėnesių pailsi. Bet tą galima daryti ne daugiau kaip tam tikrą skaičių metuose. Po šių metų, kol bus Lietuvoje, dokumentas tikrai turės keliauti ilgesniam poilsiui. Tai viskas daroma tam, kad išlaikytume dokumentą ir kad ne tik mes, bet ir mūsų vaikų vaikai galėtų tą dokumentą matyti“, – sako muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Pasak restauratorių, tokie istoriniai dokumentai yra be galo jautrūs ir pažeidžiami aplinkos ir drėgmės poveikiui, todėl būtinos išskirtinės sąlygos jiems išsaugoti.
Signatarų namuose vėl eksponuojamas iš Vokietijos pasiskolintas Vasario 16-osios dokumentas. Šis originalus dokumentas yra laikomas specialioje vitrinoje, kurioje palaikomas pastovus mikroklimatas.
Nacionalinio muziejaus restauratorius tikina, kad kuo daugiau dokumentas gauna šviesos, tuo greičiau jisai sensta.
„Čia yra jam specialiai pagaminta vitrina eksponavimui, kurioje palaikoma pastovi drėgmė, specialus stiklas apsaugotas nuo ultravioletinių spindulių“, – pasakoja restauratorius Algis Blažys.
Prieš tai Lietuvos istorijos archyve tamsoje „ilsėjęsis” Vasario 16-osios aktas taip pat buvo laikomas ypatingomis sąlygomis.
„Jisai būna apie du mėnesius pas mus archyve, kur jau tam tikrose sąlygose tenai turi būti santykinė drėgmė, tam tikra temperatūra ir visi saugumo reikalavimai. Temperatūra yra apie 20 laipsnių, šiek tiek mažesnė. Ir santykinė drėgmė apie 50 laipsnių“, – teigia archyvo direktorius Ramutis Kurpė.
Kol kas specialistai tikina, kad dokumentas yra labai geros būklės, tačiau ateityje jį gali prireikti ir restauruoti.
„Be abejo, nieko amžino nėra. Kuo mes ilgiau jį teisingiau saugosime taip, kaip dabar stengiamės, tuo jis ilgiau išliks nerestauruotinas. Kada nors ateityje, be abejo, tikėkimės, po kelių šimtų metų, ne anksčiau“, – kalbėjo A. Blažys.
Lietuva ir Vokietija yra sutarusi, kad Vasario 16-osios Aktas nuo 2018 metų Lietuvai perduodamas penkeriems metams. Patį dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Renginyje dalyvavęs ir svečių knygoje pasirašęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje tikina, kad Vasario 16-osios Aktas yra aktualus ne tik Lietuvai.
„Tai yra bendra Europos istorija, kurią kuria lietuviai, vokiečiai ir kiti europiečiai. Mes ir toliau tęsime šios bendros istorijos kūrimą net ir dabartinių įvykių kontekste, kai atsiranda vis daugiau skeptiškai Europos Sąjungos ateitį vertinančių žmonių“, –sako ambasadorius Matthias Sonn.
Vokietijai siųstą Nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017 metų pavasarį. Dar nėra aišku, kuriam laikui po ekspozicijos Lietuvoje Vasario 16-osios Aktas turės būti grąžintas saugoti į archyvą Vokietijoje.
Visgi Liudas Mažylis tikisi, kad po penkerių metų bus pratęstas dokumento saugojimo laikas Lietuvoje. Tačiau pripažįsta, kad jokie pasaulio archyvai nebus linkę atsisakyti savo turto.
„Visada vyliausi ir dabar neprarandu tos vilties, kad panašūs susitarimai, jei jie yra tęstiniai, tai akivaizdu galbūt galima ir dar tęsti tą panašų susitarimą. Nėra pasakyta, kad ne ilgiau kaip penkerius metus. Tai tie pokalbiai turbūt toliau galimi“, – pasakoja Liudas Mažylis.
Tiesa, kol kas dar nėra aišku, ar dokumentas galėtų likti Lietuvoje visam laikui. Artėjant 102-osioms Nepriklausomybės metinėms šį dokumentą, tapusi valstybingumo simboliu, Signatarų namuose galės apžiūrėti visi norintys.
