Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė dr. Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstomis įžvalgomis apie tai, kas fiziškai nutinka mūsų galvoje, kai susergame depresija ar jaučiame stiprų nerimą.
Smegenis prilygino korporacijai
J. Šidlauskaitė siūlo sveikų smegenų veiklą įsivaizduoti kaip labai gerai funkcionuojantį organizmą arba korporaciją, kur visi procesai vyksta sklandžiai, o kiekvienas departamentas atlieka savo funkciją. Tačiau depresijos ar nerimo atveju ši tvarka subyra.
„Esmė tokia, kad keli pagrindiniai departamentai tiesiog pradeda veikti prasčiau. Komunikacija tarp jų stringa, galbūt ji nėra pakankamai efektyvi“, – aiškino neuromokslininkė.
Didžiausia problema iškyla tuomet, kai pagrindinis smegenų valdymo centras praranda autoritetą prieš žemesnes struktūras.
„Mūsų prefrontalinė žievė yra kaip CEO, generalinis direktorius tos mūsų korporacijos. Jis išeina tokių neapmokamų atostogų ir iš esmės kas vyksta, tai mūsų grėsmės aptikimo struktūra, migdolas, migdolinis kūnas aktyvuojasi, siunčia grėsmės signalus, kad čia kažkas blogai.
Mūsų šitas default mode network irgi įsijungia ir mūsų tas generalinis direktorius tiesiog nebesugeba sulaikyt tų signalų. Ir tada mes jaučiamės, kad nuolat kažkas tikriausiai negerai, neturime motyvacijos“, – apie fizinius procesus pasakojo J. Šidlauskaitė.
Kas vyksta smegenyse, kai pradedame nerimauti?
Kai „generalinis direktorius“ atostogauja, smegenyse ima dominuoti tam tikras tinklas (angl. default mode network), kuris paprastai aktyvuojasi žmogui nieko nedarant – ramybės būsenoje, svajojant. Tačiau sergant depresija, šis tinklas neišsijungia net ir perėjus prie konkrečių užduočių.
„Jeigu depresijos atveju, tai tokia ruminacija atsiranda. Ir mes galvojame, oi, aš čia tą blogai padariau, čia to egzamino tada neišlaikiau, čia tą pasakiau. Tai tiesiog toks labai negatyvus galvojimas, praeities klaidų vis prasiskverbimas į mūsų aktyvų buvimą. Nerimo atveju tai daugiau pasireiškia tokių negatyvių prognozių darymu. Ta tokia negatyvia projekcija į ateitį“, – teigė specialistė.
Visgi neuromokslininkė pabrėžia, kad smegenys pasižymi neuroplastiškumu – gebėjimu keistis visą gyvenimą, o tai leidžia „išminti“ naujus, pozityvesnius neuronų takus. Jei žmogus ilgą laiką gyvena hiperstreso fone, jis tarsi pramina gilų kelią žolėje.
„Mes visą laiką einame tuo pačiu keliu, kas baisu, baisu. Mes tiesiog praminame tą kelią ir tada, kad jau išminti kažkokį adaptyvesnį kelią, reikia pastangų“, – sakė J. Šidlauskaitė, kaip pagrindines pagalbos priemones išskirdama psichoterapiją, medikamentus bei neinvazinę neuromoduliaciją.
Kasdienybėje, pasak specialistės, smegenų sveikatą labiausiai palaiko paprasti, bet genialūs dalykai – kokybiškas miegas, sveika mityba ir fizinis judėjimas, kuris smegenims veikia tarsi trąša.
Daugiau patarimų šia tema sužinokite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
VISĄ POKALBĮ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
