Pavyzdžiui, du 2000-aisiais metais savo gyvenimu buvo patenkinti tik 40 procentų apklaustų lietuvių.
Daugiau – reportaže.
Kalbinti vilniečiai gyvenimu nesiskundžia, džiaugiasi, kad gyvenimas gerėja:
„Visur gražu, Nauji metai ir viskas gražu. O ko trūksta iki pilnos laimės? Pilna pas mane.“
„Kiekvienais metais vis jaučiasi, kad gerėja gyvenimas, žmonės laisvėja, galbūt lūkesčiai būna kartais per dideli, tada atrodo, kad vat kažkas neišsipildė, bet, kai pasižiūri visumą – gerėja.“
„Viskas džiugina, aš esu laiminga, kad galiu vaikščiot, kad aš esu sveika, visi aplinkiniai yra sveiki.“
Kaip parodė naujausia „Eurobarometro“ apklausa, aštuoni iš dešimties lietuvių patenkinti savo gyvenimu. Tai yra kiek daugiau nei pernai ir daugiausia per visą laikotarpį. Trūksta vos trijų procentų iki Europos Sąjungos vidurkio – 86. Dar 2000 metais savo gyvenimu patenkinti buvo vos 40 procentų lietuvių.
„Aš gimiau sovietmečiu, ir mačiau visą virsmą nuo gilios sovietijos, iki sunkios Nepriklausomybės pirmųjų metų, iki dabar, kai gyvenam kaip gan turtinga Europos šalis“, – sako Vilniuje kalbintas vyras.
Problemos išlieka
Lietuvai, ne taip seniai išgyvenusiai rekordinę infliaciją, migrantų antplūdį, pandemiją, šie metai, išskyrus rinkimines politines rietenas, palyginus ramūs.
„Šie metai tikrai vieni iš geriausių. Vertinu kaip tam tikrą stebuklą, nes dėsningai nelabai galima pagrįsti, bet Lietuva labai gerai praeina tuos sunkiausius laikotarpius“, – teigia Socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Vis dėlto kas trečias apklaustas lietuvis sako, kad aktualiausia problema lieka kainų augimas.
„Ne piniguose aišku laimė, bet kai jų trūksta ir tu negali sumokėt už būtiniausius dalykus, tai taip, tada labai blogai“, – pasakoja Vilniuje kalbinta moteris.
Štai kalbintas jaunuolis skundžiasi, kad trūksta lėšų.
„Labiausia trūksta pinigų. Reiktų galbūt 250 tūkstančių, gal daugiau. Jau suplanuota yra ir mašinai, ir butui“, – sako jis.
Gydytojas psichiatras Viktoras Valantiejus į finansinę laimę žvelgia skeptiškai.
„Ir 10 milijonų laimėjęs žmogus, klausimas, ar ta laimė ilgai truks, greičiausiai, kad ne, reikia mokėti su laime gyventi, reikia mokėti ją pasiekti ir reikia mokėti ja džiaugtis. Ne kiekvienas milijonierius jaučiasi laimingas“, – dėsto V. Valantiejus.
Vis dėlto net kas ketvirtas apklaustasis įvardijo, kad sveikatos apsauga šalyje yra viena didžiausių problemų.
„Sveikata svarbiausia, už jokius pinigus nenupirksi jos. Čia pagrindinis dalykas“, – sako kalbintas vyras.
Nerimas dėl karo
Kas penktam lietuviui nerimą kelia tarptautinė padėtis, ypač karas Ukrainoje. Kalbinti žmonės tai patvirtina:
„Karas veikia visus mus, tas bijojimas, laukimas, kad tik neateitų pas mus.“
„Dabar pinigus investuoju į savo namą, ir jeigu kas, va, karas, viskas, daugiau nieko nebelieka. Prasmės nebėra faktiškai.“
Karo bijo, bet norinčių padėti Ukrainai sumažėjo – 76 proc. gyventojų pritaria karinei ir finansinei paramai Ukrainai, 7 procentais mažiau nei pernai.
„Taip yra, kad iš vienos pusės, žudomi žmonės, o iš kitos pusės, už Atlanto arba net Briuselyje valgomas geras maistas, geriamas vynas, ir svarstoma, ar duot 10 tankų daugiau, ar neduoti“, – komentuoja B. Gruževskis.
Nelaimingi iš prigimties
Kalbinti žmonės vis svarsto, kodėl kai kurie žmonės nuolat būna pikti ir niekuo nesidžiaugia:
„Yra žmonės, kurie yra gimę būti nelaimingi ir jie visą laiką įžvelgia tik negatyvą, yra žmonės, kurie iš prigimties yra optimistai.“
„Galbūt per mus oras per daug pilkas, sniego norisi, sniego balto, snaigių.“
Kol vieni svajoja apie baltas snaiges, kiti džiaugiasi radę net ir purvino sniego kalnelį.
„Čia yra gera, o ta saulė tikrai ten yra, kad nors jinai išlįs, sulauksim“, – sako oru nesiskundžianti kalbinta moteris.
„Sakyčiau, tas mūsų lietuviškas paniurzgėjimas gal labiausiai trukdo, antras dalykas – mūsų maksimalizmas, mes norim viską padaryti tobulai“, – teigia V. Valantiejus.
Gydytojas psichiatras pataria sąmoningai ieškoti, kad ir mažų dalykų, kurie džiugintų. O lengviau juos pamatyti, kai esi išsimiegojęs, pailsėjęs, ir pasivaikščiojęs ar kitaip aktyviai praleidęs laiką.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.
