„Aš jau ir neprisimenu, bet netoliese atsitiko, gal už tos mašinos“, – pasakoja vilnietė Vanda.
Lemtingą rugsėjo tryliktąją ji kartu su vyru ėjusi šaligatviu ir pakliuvusi po dviratininkų ratais. Moteris sako, dviratininkai garsiniu signalu tikrai neįspėjo, kad pora pasitrauktų.
„Iš paskos mūsų, mes net negirdėjom, kad kažkas važiuotų ar kaip, aš tik pajaučiau, kad kažkas man trenkė. Ir tiesiog nukritau. Matau, kaip nukrito dviratis, nukrito moteris. Atsikelti aš jau negalėjau“, – sako nukentėjusioji Vanda Žilienė.
Po smūgio ant žemės nukritusi moteris patyrė šoką ir detales pamena vangiai. Tiesa, atminty įstrigo, kad tai buvo dviratininkų grupė. Į ją įsirėžė moteris. Ji esą paklausė nelaimėlės, kur jai skauda, ir tampė jos sužeistą ranką, o paskui tiesiog sėdo ant dviračio ir išvažiavo. O Vanda pakliuvo į ligoninę. Sužeistą ranką medikai operavo maždaug kelias valandas.
„Rankoj, alkūnėje, sulaužytas kaulas. Ir galvutėje alkūnės išpjautas tas kaulas. Nieko niekas nežino, kaip funkcionuos ta ranka, kaip kas bus, niekas nieko nežino. Bet reikia dabar man iškentėti. Tuos skausmus, tuos rūpesčius. Aš negaliu savęs aprūpinti, aš negaliu su savim… niekur, nei apsirengti, nei apsiprausti, nei susišukuoti. Labai sunkus atvejis man dabar“, – pasakoja V. Žilienė.
Moteris prašo pro šalį važiavusius ir galbūt vaizdo registratoriais šį įvykį užfiksavusius žmones atsiliepti. Mat dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškoma Vandą sužalojusi dviratininkė.
„Aš tiesiog noriu, kad išsiaiškintų, kad kažką darytų, kaip dviratininkai važiuoja. Kaip jie elgiasi, kaip nežiūri“, – teigia V. Žilienė.
O tai, kad dviratininkai tikrai ne visada drausmingi, patvirtina ir Lietuvos kelių policijos viršininkas. Ir dėl to vien šiemet nukentėjo per šimtą pėsčiųjų ir pačių važiuojančiųjų.
„Ir šiais metais, būtent dėl dviratininkų sukeltų eismo įvykių žuvo keturi dviratininkai. O buvo sužalota šimtas keturi. Tai pakankamai skausmingi skaičiai“, – kalbėjo Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Dažniausia nelaimės priežastis – kelių eismo taisyklių nepaisymas, ir greitis.
„Ir greitis, ir nepagarba kitiems eismo dalyviams. Ir patiems pėstiesiems, kadangi kadangi jie važiuoja šaligatviu, jie privalo važiuoti tokiu greičiu, kokiu eina pėsčiasis. Jie turi praleisti pėsčiąjį“, – sako V. Grašys.
Ir pėstieji, ir patys dviratininkai dalijasi į dvi stovyklas – vieni linkę kaltinti pačius pėsčiuosius ar vairuotojus, kiti dviratininkus:
„Kai aš einu su dviratininku, greta, kartais, žinoma, aš neužimu dviratininkų pozicijos, bet jis prašvilpia taip arti, kad atrodo… Na tu paimk dešiniau.“
„Problema yra, bet čia kultūros klausimas. Reikia šviesti. Ir įtraukti į tą dviratininkų bendruomenę, tada supras, kaip važiuoti saugiau, kad šalmas jų pačių interesuose.“
„Žmonės gal mažai saugosi, labiau reikia rūpintis savimi.“
Policija skelbia liūdną statistiką – šiemet užfiksuota dešimt tūkstančių pažeidimų kuriuos sukėlė būtent dviratininkai. Pusė jų – dviratį vairavo girti. Dar vienas galvos skausmas pėstiesiems, policijai ir medikams ne tik dviratininkai, bet ir paspirtukininkai.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties atstovas patvirtina – gelbėti nukentėjusius nuo paspirtukininkų ar juos pačius, tenka labai dažnai. Vien apie Vilnių jų apstu.
„Sužalojimai labai įvairūs – pagrinde tai viršutinių ir apatinių galūnių sumušimai. Bet yra ir tokių atvejų, kai sumušė galvą, po ko ir pasekmės yra negeros. Yra ir smegenų sutrenkimai“, – pasakoja išvažiuojamųjų brigadų vadovas Aleksandras Volodko.
Ir vien per šių metų pusmetį apie Vilnių medikams teko gelbėti šimtui dvidešimt paspirtukininkų ar nukentėjusiems nuo jų.
