Negana to, dėl nuolatinių apšaudymų didžiausia pasaulyje suskystintų dujų gamykla Katare bent kuriam laikui užvėrė duris. Dėl tokio sprendimo dujų kaina rinkoje kilo virš 50 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad jei karas Artimuosiuose Rytuose tęsis ir dujų kaina augs toliau, greičiausiai brangs maisto produktai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Seniai regėtos kainos – už dyzelino litrą vairuotojas mokės virš 1 euro 80 centų.
Nors dyzeliną pilasi į darbinį automobilį, sako, šeimos automobilius jau degalais aprūpino. Rojus stebisi, kaip per kelias dienas pasikeitė degalų kainos.
„1,52 buvo. – O dabar? – 1,81–1,82 euro. Senas tas dyzelis, ne naujas atvežtas, o jau sukeltos kainos Lietuvoje. Kas bus, kai naują atveš, baisu pagalvoti“, – sakė vairuotojas Rojus.
Jeigu pirmadienio rytą vairuotojai dar piktinosi pakilusiomis degalų kainomis, antradienį – degalinių švieslentėse jos dar didesnės. Per 24 valandas pasikeitė dyzelino kaina sostinėje:
„Šimtas dešimt eurų... Solidu.“
Vairuotojai kalba apie 10–20 centų už litrą padidėjusias benzino ir dyzelino kainas:
„Užvakar pyliau, tai per 12 centų“
„Grupuosimės su draugais, šeima, tada daugiau laiko praleisime viename transporte“
Tuo metu degalinių atstovai tokio kainų šuolio nepripažįsta, kalba apie 4 kartus mažesnį skirtumą.
„Nėra šiai dienai degalų brangimas stiprus. Ten keli centai. Turbūt kelių centų ribose. Tarp skirtingų degalinių tinklų, natūralu, kad tie skirtumai gali būti. Nes vieni išsiparduoda tas atsargas anksčiau“, – aiškino Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
„Didžiulis neapibrėžtumas visada yra blogas vartotojui ir ne toks blogas vartotojui ir gamintojui. Nes ypatingai pradiniame etape kaina yra linkusi didėti, net nesant objektyvių priežasčių“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tiesa, per naktį padidėjo ir naftos kaina – už barelį dabar prašoma daugiau nei 80 dolerių. Vakarop jau skaičiuojama virš 84 dolerių už barelį, kai anksčiau kaina laikėsi ties 78 doleriais.
„Neatmeskime varianto, kad ir 90 gali viršyti. Čia kiekviena žinutė įskaičiuojama“, – minėjo finansų rinkų analitikas Marius Dubnikovas.
„Spaudimas yra ir Iranui, ir likusiam pasauliui. Dabar vyksta situacija – automobiliai vienas į kitą dideliu greičiu važiuoja ir žiūri, kuris pasitrauks“, – pasakojo Ž. Mauricas.
Hormūzo sąsiaurį Iranas pradėjo blokuoti ir grasinti
Jei bandys ten įplaukti bet kuris laisvas, jis bus susprogdintas. Žemėlapyje matoma, kaip ties Hormūzo sąsiauriu iš abiejų pusių stovi laivai. Hormūzo sąsiauris vienas svarbiausių naftos kelių Artimuosiuose Rytuose, per nedidelį sąsiaurį keliauja penktadalis pasaulio naftos poreikio.
O didžiausia dalis naftos keliauja Kinijai, kuri yra Irano sąjungininkė. Tad Iranas taip elgdamasis kenkia savo sąjungininkams.
„Iranas griebiasi paskutinio šiaudo, bandydamas sukelti pasaulinę energetikos krizę. Kai krizė pradės jaustis gyventojams ir verslui, atsiras spaudimas derėtis su Iranu. Ir Iranas tikisi išsisukti“, – aiškino Ž. Mauricas.
Naftos kaina per kelias dienas padidėjo apie 10 procentų. Tiesa, Lietuvoje žaliavinės naftos kaina lemia tik apie 30 procentų visos degalų kainos. Tačiau didėjant žaliavos kainai – didėja ir mokesčiai.
„Dar prieš savaitę buvo daug statymų, kad ne šį, o dar prieš du savaitgalius galėjo karas prasidėti. Rinkos tai matė. Ir tas pokytis jau buvo 10 centų. Šio savaitgalio įvykiai – dar dešimt centų“, – teigė M. Dubnikovas.
„Kiek pyliausi, tai dešimt eurų daugiau. Bet jei reikia iš Šiaulių į sostinę, tai dešimt eurų... Nesuvaidina didelės reikšmės verslininkui, bet žmogui, kuris gauna pensiją, asmeniškais reikalais, ant kapų, jam dešimt eurų – solidus dalykas“, – sakė gyventojas.
Tačiau ne tik naftos šuoliai dėl karo Artimuosiuose Rytuose stebina, per naktį šovė ir dujų kaina. Mat Kataras, vienas pagrindinių ir didžiausių suskystintų dujų eksportuotojų pasaulyje, dėl nuolatinių apšaudymų sustabdė dujų skystinimą. Didmeninėje rinkoje dujų kaina padidėjo 50 procentų.
Kataras įsikūręs prie Persijos įlankos, kurią pastarosiomis dienomis Iranas atakuoja. O Katarui nutraukus dujų skystinimą, reaguoti pradėjo visa dujų rinka.
„Supraskime, kad Hormūzo sąsiauris yra blokuojamas iš vienos pusės. Ta blokada galėtų būti nutraukiama“, – sakė M. Dubnikovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad toks naftos ir dujų kainų šuolis naudingas Rusijai
„Valstybė, kuri gyvena ne iš savo aukštųjų technologijų eksporto, o tiesiog iš savo gamtos išteklių eksporto, yra suinteresuota, kad tiek naftos, tiek dujų kainos pasaulinėje rinkoje būtų kaip galima aukštesnės“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Net ir turint omenyje, kad tiesiogiai Europa iš Kataro labai nedaug importuoja dujų, kaina, matome, kad šoko labai ženkliai“, – aiškino Ž. Mauricas.
Finansų analitikas stebi ir kitą tendenciją – jeigu Hormūzo sąsiauris, per kurį į pasaulį keliauja ir trąšos, liks uždarytas dar kuriam laikui, dujų kainos nekris, didės maisto kainos.
„Dujos yra lygu azoto trąšos. Be azoto, vargu, ar ką užauginsi. Tai trąšų kainos gali būti kilsteltos. Trąšų kainos lygu pašarai į viršų, mėsa ir panašiai“, – pasakojo M. Dubnikovas.
Bet esą taip nutiktų, jeigu karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs. O tokie trumpi dujų kainų šuoliai, pasak ekspertų, didelės įtakos pasauliui neturės.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
