Nuo karo Ukrainoje bėgdama Ala su šeima nepaliko likimo valiai ir kalaitės Lapos. Ji tapo tikra paguoda retai iš namų išeinančiai pensininkei. Būtent namai, o tiksliau, kaip susimokėti nuomą už butą, dabar – šeimos galvos skausmas.
Per mėnesį už keturių kambarių būstą vien nuomos reikia mokėti 850 eurų. Karo pabėgėlė iš Ukrainos gyvena su žentu ir savo pusbroliu. Moteris iš Ukrainos gauna 83 eurų pensiją. Lietuva moka 185 eurų pašalpą.
„Ačiū Dievui, kad taip, pas daugelį blogiau, Ukrainoje daug žmonių ne tik namus prarado, artimuosius prarado, vaikus“, – sako Ala.
185 eurų pašalpą gauna ir ukrainietės pusbrolis Volodymiras, dabar gulintis ligoninėje. Ukrainiečių šeimai priklauso kompensacija už nuomą. Ją kelis mėnesius Ala gavo, bet gegužę mokėjimas nutrūko.
„Suprantu, Lietuva maža valstybė, gal kokie nors sunkumai, o dar mūsų šuo susirgo“, – teigia Ala.
Ala turėjo rasti 550 eurų Lapos operacijai.
„Arba užmigdyti reikėjo, bet kaip? Juk ji dar gali gyventi, mes ją mylime, ji kaip šeimos narys“, – sako moteris.
Ala nusprendė gelbėti Lapą ir nesumokėjo dalies pinigų už butą, todėl valstybės kompensacija jai dabar kaip niekad reikalinga.
„Aš esu dėkinga ir nieko negaliu reikalauti, aš galiu tik paprašyti“, – teigia karo pabėgėlė.
Yra ir daugiau ukrainiečių, kurie nesulaukia kompensacijos už nuomą. Valentina jos negauna tris mėnesius.
„Buvau nuėjusi į savivaldybę maždaug prieš savaitę, man pasakė, kad nagrinėja prašymus, kuriuos dar kovo mėnesį pateikė“, – teigia Valentina.
Kompensacijos kelis mėnesius nesulaukia ir Raisos vaikai.
„Bet jie juk neatsisako, jie sako laukite, jie neatsisako. Todėl tiesiog palaukti reikia, mūsų juk daug“, – sako Raisa.
Kompensacijos nesulaukiantys ukrainiečiai džiaugiasi, kad bent Maisto banko produktų gauna.
O Pavelas kompensacijos laukia dar nuo žiemos.
„Mes kreipėmės dėl kompensacijos vasarį, kovo 15 priėmė mūsų dokumentus ir pažadėjo, kad per mėnesį arba du juos išnagrinės. Iki šiol joks atsakymas neatėjo“, – pasakoja Pavelas.
Kad tiek ilgai ukrainiečiai laukia kompensacijų sužinojusi nustebo ir pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė – ji sako, kad jokių skundų dėl vėlavimų negavo.
„Tokio ilgumo nagrinėjimas prašymų, ypač, kai dabar nėra sezonas šildymo, ar kažkoks užverstas prašymais, yra tikrai per ilgas“, – tvirtina M. Navickienė.
Prašymus dėl nuomos kompensacijų nagrinėja savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Jos vadovė sako, kad kompensacijos vėluoja, nes daug prašymų. Pernai jų buvo beveik 3500, o šiemet iki rugsėjo gavo per puspenkto tūkstančio. Iš jų apie 1400 ukrainiečiai, visi kiti – lietuviai, kurių pajamos mažos. Direktorė Rosita Žibelienė teisinasi, kad prašytojų daug, o darbuotojų trūksta.
„Anksčiau turėjome deficitą žmonių, turėjome ir darbuotojų kaitą, žmonės tiesiog keitėsi, apmokyti žmonės išėjo, turėjome į tą vietą apmokyti naujus“, – aiškina R. Žibelienė.
Pinigai ukrainiečiams, anot direktorės, esą vėluoja ne vien dėl darbuotojų trūkumo, bet ir dėl stringančios kompiuterinės programos, kuri apdoroja prašymus.
„Praktiškai sutrikimų būna per mėnesį iki trečdalio dienų, kai sistema dieną neveikia valandą arba ir pusę dienos gali neveikti“, – teigia R. Žibelienė.
„Dabar, kad būtų labai strigimai, tikrai irgi nefiksuojame“, – tikina M. Navickienė.
Ministerija žada pati aiškintis su savivaldybės įmone, ar iš tikrųjų dėl vėluojančių kompensacijų kalta kompiuterinė programa, ar sostinė tiesiog blogai organizuoja darbą. Per pusmetį Lietuvoje nuomos kompensacijas gavo beveik 4000 ukrainiečių.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
