„Taip, turiu nerimą, kuris neapleidžia, ir dabar atradau laisvo laiko ir atvažiavau pasitikrinti“, – sako šiaulietė Irena, atvykusi pasitikrinti.
Šiaulietė Irena sako, kad anksčiau dėl krūties vėžio tikrinosi reguliariai kas dvejus metus, tačiau dabar, kilus įtarimams, ji nusprendė pasitikrinti anksčiau, nei praėjo dveji metai. Karantinas moters nesustabdė, greičiau paskatino atvykti patikrai.
„Aš kaip tik pasinaudojau karantinu, kad gal žmonių mažiau, kurie vengia lankytis, o aš persirgusi kovidu turiu antikūnių, nebijodama atvažiavau.“
Šiaulių onkologinės ligoninės medikai sako, kad tokių kaip Irena nedaug, nemažai žmonių prisibijo šiuo metu kreiptis į gydytojus, o tai gali smarkiai pakenkti ateityje.
„Pirmoji priežastis, tai sąmoningumas toks šiek tiek perlenktas, tai gal iš tikrųjų saugojasi, gal nenorėjo nieko užkrėsti ar patys nenorėjo užsikrėsti. Taip kad šitoj vietoj pasidžiaugti galima už žmones, už tą sąmoningumą, tačiau vis tik šioje vietoje reikia savanaudžiais pabūti ir bent jau sveikatai tikrai prioritetą statyti“, – pasakoja onkologas Aleksandras Petrauskas.
„Tie nauji atvejai kažkur liko tarp to viruso, nes, matyt, mažiau pakliuvo į tą pirminę grandį. Nes pas mus negali atvykti, kažką blogo pajuto ir tiesiai atvykti. Turi į tą pirmą grandį pakliūti, kad gautų siuntimą. Ir tada jau per žalius koridorius pas mus labai greitai pakliūna“, – pasakoja slaugos administratorė Kristina Burbienė.
Sumažėjo visų profilaktinių programų tyrimų. Prostatos, žarnyno, krūtų vėžio susirgimų diagnostinių patikrinimų Lietuvoje atliekama kone dvigubai mažiau. Užleidžiamos ligos, kurias gydyti vėliau tampa gerokai sudėtingiau. Vėžys klastinga liga, jos simptomų pradžioje nejaučiame. Delsimas turi savo kainą.
„Simptomatika ne visada yra būdinga, todėl labai svarbu tose programose kartas nuo karto sveikatą pasitikrinti pas šeimos daktarą. Jei jau vėžys duoda simptomatikos, tai dažniausiai, kaip taisyklė, jis šiek tiek paplitęs yra“, – teigia A. Petrauskas.
Daugiausiai nerimo gydytojams kelia plaučių vėžio nustatymas laiku. Ankstyva plaučių vėžio diagnostika yra tik itin svarbi – tai antra pagal dažnumą mirties priežastis bei daugiausiai gyvybių nusinešanti vėžio forma pasaulyje, nuo kurios miršta daugiau nei 1,5 mln. žmonių per metus. Vis dėlto, sumažėjus pacientų srautams, nuogąstaujama, kad sergamumo šia liga rodikliai gali viršyti visus iki šiol buvusius.
„Žmonės ypatingai turėtų aktyviai bent jau plaučių rentgenu kartas nuo karto pasidaryti, nes tada, kai jie jau atėję su simptomatika arba pakliūna pas mus į priėmimo skyrių, kartais ta situacija būna tokia jau sudėtingesnė gydymo prasme, ir tada klausimas, ką mes galime pasiūlyti jiems“, – kalbėjo A. Petrauskas.
Nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytojais sudaro beveik pusė visų konsultacijų, akivaizdu, kad jos nėra tokios efektyvios, kaip susitikimas gydytojo kabinete. Tokių konsultacijų metu gydytojai ne visada gali išsamiai įvertinti pacientų būklę ir atlikti jiems reikalingus tyrimus. Tad reiktų ryžtis ir nueiti pasitikrinti. Pasak specialistų, Lietuvoje vėžys gydomas vis sėkmingiau.
„Šiais laikais vėžys tikrai nėra nuosprendis, gali būti ir labai išplitusi liga ir žmogus gali gydytis sėkmingai be jokių ženklesnių šalutinių poveikių. Ir penkerius metus, ir dešimt, ir tikrai pas mus ne vienas toks pacientas yra vaikščiojantis ir nuo senesnių laikų“, – sako A. Petrauskas.
Gydytojai baiminasi, kad po Covid-19 epidemijos į juos kreipsis daug ligonių, kuriems padėti bus labai sunku. Uždelstos gydyti onkologinės ligos per metus pasaulyje nusineša kone 10 mln. gyvybių.
