Tarp paskaitų ne į padavėjo pamainą, o posėdį Seimo salėje. Šalies universitetų trečiakursiams toks scenarijus galėtų būti visai realus, jei būtų nutarta keisti Konstituciją ir sumažinti Seimo narių amžiaus kartelę. Tokias įstatymo pataisas siūlo liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai ir jaunieji liberalai, patys dar nebaigę studijų. Šiuo metu į mūsų parlamentą gali būti renkami gyventojai, sulaukę 25 m.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad labai daug paskutiniųjų kursų studentų ir taip derina studijas su darbu, su pilnu etatu, tiek viešame, tiek privačiame sektoriuje, o, be to, yra daug kitokių būdų, pavyzdžiui, studijuoti nuotoliniu būdu“, – sako liberalaus jaunimo pirmininkė Teresė Škutaitė.
„Mes matome, kad pastarųjų metų tendencijos yra tokios, kad vis daugiau jaunimo dalyvauja politinėje veikloje ir jauninimas amžiaus kartelės mažinimas pasitarnautų tam, kad būtų jaunimas geriau atstovaujamas parlamente“, – pasakoja Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Mūsų parlamente šiuo metu jauniausia Seimo narė, valstietė Rūta Miliūtė. Jai šiuo metu dvidešimt devyneri. Vos keliomis savaitėm už ją vyresnis ir Virginijus Sinkevičius. Tapęs jauniausiu šalyje ministru, o nuo lapkričio ir jauniausiu kada nors buvusiu eurokomisaru.
Tiesa, įstatymo projekto teikėjai sako, kad jau į rudenį vyksiančių Seimo rinkimų traukinį jie su šia idėja nespės. Tad jei naujovė būtų įteisinta, ji galioti tik 2024-ųjų rinkimams. Tiesa, ketinimų jauninti seimo narių amžiaus cenzą būta ir ankščiau, tačiau nesėkmingų, nes reikalingoms Konstitucijos pataisoms turi pritarti ne mažiau nei 94 parlamentarai du sykius.
„Tiesiog priešrinkiminis populistinis pasiūlymas iš principo geras, bet padarytas prieš pat rinkimus. Tai reiškia, kad turės įžengt į kitą seimą, o ką darys kitas seimas tai čia jau ponas Dievas težino“, – teigia Seimo narys Gediminas Kirkilas.
„Ir taip kartelė yra pakankamai žema. Nereikia jokio išsilavinimo, anglų kalbos žinių, valstybės valdymo išmanymo, ekonomikos žinių“, – kalbėjo Seimo narys Mykolas Majauskas.
Gatvėje kalbinti tautos atstovų rinkėjai sako, kad jaunesnių politikų Seime bijotų. Esą 21 jaunimas dažnai ne tik dar studijų nebaigęs, bet gyvena su tėvais ir turi per mažai gyvenimiškos patiries:
„Dar nebus subrendę žmonės. Dvidešimt vienerių metų. Čia juk ne alkoholio vartojimas, o vis dėlto seimas priima svarbiausius įstatymus šaliai.“
„Per jauni dar, nesupranta gyvenimo.“
„Dar anksti, ką ten žmonės supranta, dar nebaigę, nei studijų nei mokyklos, dar gyvena su tėvais.“
Siūlymų jauninti Seimo narių amžių rimtai nevertina ir politikos ekspertai.
„Dabar susidaro toks įspūdis, kad Seimas nebegali dirbti apskritai bet kokio prasmingo darbo. Tai blogas laikas siūlyti pataisas. Seimas gyvena rinkimų rėžimu. Tokiu pasiūlymu kažin kiek balsų nelaimėsi, tai pritariančių rasti bus sunku“, – sako politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.
O konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad pakeisti Konstitucijos straipsnį nėra taip lengva. Ir, kita vertus, pasak profesoriaus, kažin ar šiuo atveju tikrai reikia. Esą dabartinė 25-erių jaunystės kartelė Seimo nariams įteisinta neatsitiktinai.
„Rengiant konstitucija pasirinkta dvidešimt penki metai tik dėl to, kad tokio amžiaus žmogus yra pakankamai subrendęs. Jis baigęs studijas, jis turi pajamų šaltinį, dirba, šeimas sukūręs. Jis turi gyvenimo patirties. Nes nepakanka ateiti ir dirbti valstybinį darbą nesubrendusiam žmogui“, – pasakoja konstitucijos teisės specialistas Vytautas Sinkevičius.
Beje, aštuoniose Europos valstybėse piliečiai į parlamento rinkimus gali žygiuoti sulaukus ir 18-os. O daugumoje senojo žemyno valstybių, tarp jų ir mūsų kaimynėse Latvijoje bei Lenkijoje – Seimo nariais gali tapti piliečiai nuo dvidešimt vienerių.
