Sekmadienį vyksiantys Turkijos prezidento ir parlamento rinkimai gali pratęsti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdymą arba pakreipti šalį nauju keliu.
tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas aptarė rinkimų karštinę Turkijoje ir kodėl ilgamečiam šalies vadovui R. T. Erdoganui tai gali reikšti pasitraukimą iš valdžios.
Sekuliarios, centro kairės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlus) yra pagrindinis pretendentas, siekiantis išstumti R. T. Erdoganą iš posto po 20 metų valdžioje.
74 metų politikas yra bendras šešių partijų aljanso, kuris pažadėjo panaikinti R. T. Erdogano įvestą vykdomąją prezidentinę sistemą ir grąžinti šaliai parlamentinę demokratiją su stabdžių ir atsvarų sistema, kandidatas.
Be opozicijos aljanso, K. Kilicdaroglu sulaukė šalies prokurdiškos partijos, kuri surenka apie 10 proc. balsų, paramos. Apklausos rodo, kad jis šiek tiek pirmauja. Tačiau dviejų lyderių kova tokia lygi, kad kažkurio iš jų pergalė greičiausiai paaiškės tik per gegužės 28 dieną vyksiantį antrą rinkimų turą.
R. T. Erdoganas prarado dalį pozicijų dėl silpnėjančios ekonomikos ir pragyvenimo išlaidų krizės. Jo vyriausybė taip pat buvo kritikuojama dėl netinkamos reakcijos į pražūtingą žemės drebėjimą, kuris metų pradžioje sukrėtė Pietų Turkiją ir nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių.
„Pirmą kartą per 20 metų nuo tada, kai R. T. Erdoganas atėjo į valdžią, jis susiduria su realiu rinkimų iššūkiu, kurį iš tikrųjų gali pralaimėti“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo Ankaros biuro direktorius Ozguras Unluhisarcikli ir pridūrė, kad susiduria dvi konkuruojančios vizijos.
„Erdoganui koją pakišti gali tragiškas žemės drebėjimas, – aiškino tv3.lt žurnalistas A. Jakimčuk. – Dauguma ten yra nepatenkinti dabartinės valdžios darytomis klaidomis. Tarkim, amnestijos nelegalioms statyboms. Visų jų per 20 metų buvo net aštuonios. Paskutinė – prieš pat 2018-ųjų rinkimus. Tuomet buvo pritaikyta amnestija tūkstančiams pastatų, o valstybė uždirbo virš milijardo dolerių. Esmė tame, kad žmonės pristato nelegalių, saugumo reikalavimų neatitinkančių pastatų, o vėliau valdžia leidžia juos „išsipirkti“. Visi standartai lieka užmaršty. Galų gale, tą parodė ir didžiulė Turkiją ištikusi nelaimė, kuomet namai, kurie buvo statomi visai neseniai, ir kurie turėjo būti pastatyti pagal naujus, sugriežtintus, standartus, subyrėjo kaip kortų namelis“.
Dvi vizijos
„Viena vertus, prezidentas R. T. Erdoganas turi saugumo valstybės, monistinės visuomenės, vykdomosios valdžios rankose sutelktos galios viziją, – sakė jis. – Kita vertus, yra vizija, kuriai atstovauja K. Kilicdaroglu, apie labiau pliuralistinę Turkiją, kurioje nė viena bendruomenė nėra kitokia, kuri vis labiau demokratizuojasi ir kurioje... yra aiškus vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios galių pasidalijimas.“
R. T. Erdoganas kovoja dėl trečios prezidento kadencijos, prieš tai tris kadencijas ėjęs ministro pirmininko pareigas. 69 metų konservatyvios ir religingos Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) lyderis jau yra ilgiausiai dirbantis šalies vadovas.
Rinkimų kampaniją R. T. Erdoganas, labai skaldantis visuomenę politikas, grindė ankstesniais laimėjimais, pristatydamas save kaip vienintelį politiką, galintį atkurti žmonių gyvenimus po vasario 6 dieną įvykusio žemės drebėjimo Turkijos pietuose, kuris sulygino su žeme miestus ir nusinešė daugiau kaip 50 000 gyvybių.
Prieš rinkimus jis taip pat ėmėsi išlaidauti, pavyzdžiui, inicijavo minimalaus darbo užmokesčio ir pensijų didinimą, siekdamas kompensuoti infliacijos poveikį.
Rinkimų kampanijos metu R. T. Erdoganas bandė vaizduoti opoziciją kaip rengiančią sąmokslą su teroristais ir užsienio jėgomis, norinčiomis pakenkti Turkijai. Siekdamas sutelkti savo konservatyviąją bazę, jis taip pat kaltino opoziciją, kad ši remia LGBTQ teises ir neva yra prasigėrusi. Sekmadienį šimtams tūkstančių jo šalininkų buvo parodytas suklastotas vaizdo įrašas, kuriame uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) vadas traukia opozicijos kampanijos dainą.
Tuo tarpu K. Kilicdaroglu yra švelnaus būdo politikas, sutelkęs anksčiau susiskaldžiusią opoziciją. Jo šešių partijų Tautos aljansas, kuriam priklauso islamistai ir nacionalistai, pažadėjo pakeisti R. T. Erdoganui valdant prasidėjusį atotrūkį nuo demokratijos principų ir žodžio laisvės bei kitokių nuomonių slopinimą.
Į prezidento postą taip pat pretendavo dar du kandidatai, tačiau jie laikomi autsaideriais. Tai Muharremas Ince, buvęs CHP lyderis, 2018 metais pralaimėjęs prezidento rinkimus R. T. Erdoganui, ir Sinanas Oganas, buvęs akademikas, kurį remia prieš imigrantus nusistačiusi nacionalistų partija.
M. Ince, kuris vadovauja Tėvynės partijai, sulaukė kritikos iš K. Kilicdaroglu šalininkų, kad rinkėjų balsų pasiskirstymas tarp panašių kandidatų sumažins bet kurio iš jų galimybę laimėti. Likus kelioms dienoms iki rinkimų pradžios jis atsiėmė savo kandidatūrą.
Ekonomikos klausimas
Pagrindinis rinkimų klausimas – ekonomika ir didelė infliacija, kuri mažina šeimų perkamąją galią.
Stambule įsikūrusios arbatos parduotuvės savininkas Cengizas Yelis sakė, kad balsuos už pokyčius, nes vyriausybė netinkamai tvarko ekonomiką.
„Mes nerimaujame dėl nuomos, elektros ir kitų sąskaitų, – sakė C. Yelis. – Pastaruosius metus kiekvieną naują mėnesį pradėdavau su vis didesne skola.“
Kiti išpažįsta neblėstančią meilę lyderiui, kuris pirmaisiais savo valdymo metais pagerino šalies infrastruktūrą ir daugelį žmonių ištraukė iš skurdo.
„Aš myliu savo tautą. Noriu būti su lyderiu, kuris tarnauja savo tautai“, – sakė 65 metų R. T. Erdogano šalininkas iš Stambulo Arifas Portakalas.
Kampaniją aptemdė smurtas. Sekmadienį Rytų Erzurume Stambulo meras Ekremas Imamoglu kalbėjo nuo rinkimų kampanijos autobuso, kai didelė protestuotojų grupė pradėjo mėtyti akmenis. Buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės.
Rinkėjai taip pat rinks 600 narių parlamentą. Opozicijai reikėtų daugumos, kad galėtų įgyvendinti kai kurias demokratines reformas, kurias ji žada.
Balsavimo teisę turi daugiau kaip 64 mln. žmonių, įskaitant 3,2 mln. emigravusių Turkijos piliečių. Daugiau nei 1,6 mln. žmonių jau balsavo užsienyje arba oro uostuose. Rinkėjų aktyvumas Turkijoje tradiciškai didelis.
Eksperimentas
Susirūpinimą kelia tai, kaip galės balsuoti rinkėjai, kurie po žemės drebėjimo, nuniokojusio 11 provincijų, buvo priversti palikti savo namus. Pareigūnai teigia, kad tik 133 000 žmonių, kurie buvo priversti palikti savo gimtuosius miestus, užsiregistravo balsuoti naujose vietose. Iš viso namus turėjo palikti 3 mln. žmonių.
Kai kurios partijos ir nevyriausybinės organizacijos planuoja evakuotus asmenis vežti atgal į žemės drebėjimo zoną, kad jie galėtų balsuoti.
Daugelis abejoja, ar R. T. Erdoganas susitaikys su pralaimėjimu rinkimuose.
Manoma, kad 2015 metais R. T. Erdoganas užkulisiuose stengėsi blokuoti derybas dėl koalicijos po to, kai jo valdančioji partija rinkimuose prarado daugumą parlamente. Po kelių mėnesių partija susigrąžino daugumą per pakartotinius rinkimus. 2019 metais valdančioji partija užginčijo Stambulo vietos rinkimų rezultatus, kai AKP pralaimėjo mero rinkimus. Tačiau tą kartą partija patyrė dar labiau žeminantį pralaimėjimą pakartotiniuose rinkimuose.
Stebėtojai domisi, ar organizuota opozicija gali įveikti kliūtis šalyje, kurioje lyderis stipriai kontroliuoja žiniasklaidą, teismus ir rinkimų instituciją, ir vis dėlto taikiai pakeisti režimą.
„Pasaulis stebi, nes tai taip pat yra eksperimentas, kadangi Turkija, kaip ir kai kurios kitos šalys, jau kurį laiką eina autoritariniu keliu, – sakė O. Unluhisarcikli. – Ir jei šią trajektoriją pavyks pakeisti tik per rinkimus, tai galėtų tapti pavyzdžiu kitoms šalims.“
Dar daugiau istorijų iš „Eurovizijos“ politinės istorijos – vaizdo įraše, kurį rasite teksto viršuje. O daugiau pasaulio įvykių ir politinių procesų aptarimo – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00 Nejaukus pajuokavimas apie šventę
00:51 Gegužės 9-osios paradas Maskvoje
14:48 „Pirmoji pasaulyje netikros vėliavos operacija, kuri iš tikrųjų buvo susijusi su vėliava“
26:48 Paskutinis Erdogano pasispardymas?
45:22 Pakalbam apie politiką „Eurovizijoje“
