Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
1990-aisiais atgavus šalies Nepriklausomybę, Lietuvai be visų valstybės kūrimo iššūkių teko ir dar vienas – sugalvoti, ką daryti su KGB agentais. Valstybė pakvietė juos prisipažinti ir garantavo, kad paslaptį saugos.
Pratęsė iki 2090-ųjų
Tą ir darė, bet 2015-aisiais baigė galioti slaptumo žyma prisipažinusiųjų byloms. Tuomet Seimas paslapties saugojimą pratęsė dar 75 metams, iki 2090-ųjų. Bet į valdžią patekusi „Nemuno aušra“ su Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje dabar sako, kad jau parengė projektą, kuriuo prisipažinę KGB bendradarbiai būtų paviešinti.
„Šiandien, aš manau, mums kaip niekad yra labai svarbu, kad KGB dokumentai, ypatingai valstybės tarnautojų, politinių partijų dalyvių, valstybinių įmonių akcininkų, vadovų, iš tikrųjų išeitų į viešumą. Kai mes juos turėsime paėmę, mes tuos grambuolius galėsime kaip žiurkėnus visus sugaudyti ir surinkti“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Per visą okupacijos laikotarpį KGB agentų Lietuvoje galėjo būti beveik 120 tūkstančių. Tiesa, 1990-aisiais, kai kurių pasvarstymais, jų galėjo būti apie 5 tūkstančiai. O saugumui savanoriškai prisipažino daugiau nei pusantro tūkstančio.
„Verta apie tai kalbėti, iš tikrųjų, tuos asmenis, kurie dar eina pareigas kažkokias, informaciją apie juos pateikti visuomenei, matyt, būtų prasminga“, – svarstė ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pagal įstatymą, jeigu prisipažinę KGB bendradarbiai pretenduoja eiti į politiką, teisėjus, prokurorus ar ministrus, jiems paslapties saugojimas nustoja galioti ir apie tai pranešama visuomenei. Tačiau yra nemažai kitų valstybei svarbių pareigybių, kuriose KGB bendradarbiai teoriškai galėjo įsidarbinti ir visuomenė apie tai nesužinojo.
„Politikų iniciatyvų nekomentuojame. Iniciatyvai tapus registruotu įstatymo pakeitimo projektu, VSD teiks išvadą dėl jo įstatymo nustatyta tvarka“, – raštu atsakė Valstybės saugumo departamentas.
Tiesa, 2018-aisiais, kai Seimas svarstė panašų projektą, VSD aiškino, kad prisipažinusių KGB agentų išviešinimas padarytų žalą Lietuvai. Mat rusai, nors ir turi KGB bendradarbių sąrašą, nežino, kas iš jų yra prisipažinę Lietuvai. O jei prisipažinusieji būtų paviešinti, tuomet rusų tarnybos galėtų šantažuoti tuos, kurie neprisipažino ir taip daryti jiems įtaką.
„Neskelbiame sąrašų ir tada yra tas sąrašas galbūt toks labiau neapibrėžtas, bet, manau, eikime teisingu, atviru keliu, atidarykime tas pavardes ir viskas“, – siūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
„Noriu pabrėžti, jog praėjo 35 metai Nepriklausomos Lietuvos, tai vis tik, matyt, turime suprasti, jog tokių asmenų jau bus nelabai daug. Bet tai leis nuimti įtampą visuomenėje, kai kurie žmonės vis dar mano, kad Lietuvą valdo KGB žmonės“, – teigė G. Paluckas.
„Dalis asmenų mirė, dalis asmenų, iš tikrųjų, didelė dalis asmenų, jeigu ne visi, iš viso neturi nieko bendro su valstybės tarnyba“, – tikino Konservatorių frakcijos narys, istorikas Arvydas Anušauskas.
Vadina žiurkėmis
R. Žemaitaitis leidžia suprasti, kad išviešinimui priešinasi patys KGB agentai.
„Jie kaip grambuoliai po žiemos pradeda lįsti į paviršių ir pradeda aiškinti, kad čia žmogaus teisės, kaip čia yra blogai, mes čia davėm jiems pažadus ir panašiai. Tai yra tiesiog žiurkės, kurios Lietuvoje darė didelę žalą, žiurkės, kurios iš tiesų pardavinėja Lietuvą, kurios iš tikrųjų naikina Lietuvą“, – rėžė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
„Šios iniciatyvos autorius 2015 metais pats balsavo už tai, kad liustracija būtų pratęsta 75 metams. Taip, kad abejoju šitokių iniciatyvų nuoširdumu, matyt, kad bus taip, kaip ir daugeliu kitų atvejų, viso labo tiktai virpinamas oras, bet realių veiksmų net ir neketinama įgyvendinti“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Ir iš tiesų – R. Žemaitaitis balsavo už KGB bendradarbių paslapties saugojimą dar 75-erius metus. A. Anušauskas tada taip pat balsavo už, bet dabar ir jis siūlo įstatymą keisti, atsisakyti tokio ilgo termino.
„Kad visa šita prisipažinusių asmenų tema būtų sugrąžinta į valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo rėmus. VSD turėtų peržiūrėti tas atskiras bylas, nustatyti aiškius išslaptinimo terminus ir nustatyti susipažinimo su jais tvarką“, – dėstė A. Anušauskas.
Pagal A. Anušausko siūlymą, ilgam laikui įslaptinti būtų galima tik tų žmonių bylas, kurių paviešinimas keltų pavojų jų pačių gyvybėms. Be to, konservatorius siūlo ir visiškai išslaptinti visus archyvuose esančius KGB dokumentus. Dalis jų vis dar yra įslaptinti, nes juose minimi prisipažinę KGB bendradarbiai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
