Rusijos atstovui pareiškus, kad Lietuva – jų teritorija, Grybauskaitės atsakas: „Tų grasinimų seniai nebijome“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Darbdaviai – už, kad Sausio 13-oji būtų valstybinė šventė panaikinus kitą nedarbo dieną

Minima Laisvės gynėjų diena, Seime bus įteikta Laisvės premija

Tūkstančiai bėgikų pagerbė Sausio 13-osios aukas: „Tai patriotizmas“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Atminimo laužai ir vaikai degantys žvakutes languose. O fone – trispalve nušvitęs televizijos bokštas. Taip rytas atrodė Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje. Būtent ten atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. O ši mokykla pasirinkta ne veltui – joje mokėsi 3 iš 14-os žuvusiųjų per Sausio įvykius: Vidas Maciulevičius, Rolandas Jankauskas ir Ignas Šimulionis.

Grybauskaitė: grasinimų nebijome

Pagrindinis minėjimas, kaip ir kasmet – parlamente. Vis tik skambant įvykių dalyvių prisiminimams, skambėjo ir nuojauta bei perspėjimai, kad ginti šalies laisvę gali tekti ir vėl.

„Vienas iš pavojingiausių yra informacinis karas. Tai yra istorijos perrašymas, suklastojimas faktų, kas veda prie teritorinių pretenzijų ir klausimų, ką mes girdime per „Zapad“ pratybas, kai jos vyksta, kiekvieną kartą, dėl Vilniaus krašto ir Klaipėdos taip pat. Ir tai neramina“, – pabrėžė Nepriklausomybės gynėjas Saulius Guzevičius.

„Ši kaimynė, deja, nenori turėti draugiškos aplinkos, nori kariauti, nori jėga demonstruoti savo kaimynystę, tai mes tai žinome, išmokome gyventi tokioje aplinkoje ir nebijome. Tų grasinimų seniai nebijome“, – tikino prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Įteikta Laisvės premija

Tradicinė Laisvės premija šiemet skirta rezistentui, politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui.

„1979 metais KGB suimtas, nuteistas 1,5 metų kalėjimo ir 5 metams tremties Tomsko srityje“, – vardijo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė.

Bet net ir nuteistas bei ištremtas, Julius Sasnauskas savų vertybių neišsižadėjo. Grįžęs į Lietuvą ir toliau veikė Lietuvos laisvės vardan.

„Girdėdavau patarimus, kad „prieš vėją nepapūsi“ ar „galva sienos nepramuši“. Bet kai kas štai ėmė ir papūtė prieš vėją. Pasirodo, kad įmanoma. Ir sienos neatlaikė. Palaimintas kelias į laisvę ir laisvės aistra. Už tai reikia dėkoti ir kartais brangiai mokėti. Tačiau niekas tame kelyje nebuvo veltui“, – kalbėjo Laisvės premijos laureatas J. Sasnauskas.

Ne veltui 1991-ųjų sausį savo gyvybes paaukojo ir 14 šalies didvyrių. Ne veltui tą patį padaryti buvo pasiryžę ir dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių, stojusių prieš sovietų okupantus.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.