Vis dėlto NATO vadovybė žmonėms aiškina, kad Aljansas yra pasiruošęs ir puikiai dorojasi su dronais – kaip pavyzdį mini rumunų piloto numuštą bepilotį virš Estijos.
Rumunijos gynybos ministerija dėl šio įvykio paniro kone į ekstazę. Apdovanoti piloto į Šiaulius atvyko ir pats Rumunijos gynybos ministras.
Savaitgalį Latvijoje, Dridzio ežere, žvejoję vyrai tapo neįtikėtino įvykio liudininkais – į ežerą trenkėsi ir sprogo karinis dronas.
Gyventojai baiminasi pavojaus
Apie sprogimą tarnyboms pranešė žmonės. Atvykę pareigūnai ir specialistai pradėjo ežere ieškoti bepiločio nuolaužų. Prie ežero dirbantis vyras suglumo – tęsti darbus ar važiuoti kuo toliau.
„Dabar nežinau – taisyti ar netaisyti. Reikia pabaigti, o toliau, kaip bus, taip bus. Čia kiek toliau gyvena žmonės. Dabar nebijome, bet jeigu dar kas nors skris, bus baisu. Susirinksime daiktus ir išvažiuosime. Nėra nerimo, bet žiūrint bendrai – baisoka“, – sakė gyventojai.
Dridzio ežeras – giliausias Baltijos šalyse. Jis yra Kraslavos savivaldybėje, apie 20 kilometrų nuo Baltarusijos ir daugiau nei 50 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kadangi savivaldybė ribojasi su Baltarusija, šiame regione žmonės vis dažniau gauna perspėjimus, kad gali atskristi dronas.
Latviai nuolaužų paieškas jau baigė, o šiandien baigta ir mūsų kariuomenės paieškos operacija, ieškant bepiločio Utenos ir Panevėžio regionuose. Pareigūnai vieno ar dviejų dronų ieškojo nuo ketvirtadienio vakaro, kai buvo paskelbtas oro pavojus Utenos regione.
Pastaruoju metu ukrainietiški dronai vis dažniau patenka į Baltijos šalių oro erdvę, tad Estijoje apsilankęs Lenkijos gynybos ministras pasiuntė žinutę ir patiems ukrainiečiams – kad šie būtų atsargesni ir tikslesni, rengdami savo atakas.
NATO oro policijos misiją Šiauliuose vykdantys Rumunijos pilotai gali pasigirti, kad jiems vieninteliams kol kas pavyko numušti bepilotį Baltijos šalių oro erdvėje. Virš Estijos keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojantis dronas buvo numuštas kelis šimtus tūkstančių kainuojančia naikintuvo raketa.
„Būtent taip ir turėjo suveikti gynyba. Sprendimų priėmimas deleguotas į žemiausią taktinį lygmenį tam, kad galėtume ginti kiekvieną aljanso teritorijos colį, kai įvyksta tokie įsiveržimai“, – sakė NATO pajėgų Europoje vadas Alexus Grynkewichas.
Rumunijos gynybos ministerija iš džiaugsmo net sukūrė vaizdo klipą, kuriame jų pilotai skraido naikintuvais, o fone skamba Lietuvos „Eurovizijos“ kūrinys. Nors Lietuvos žiniasklaida apie tai nebuvo informuota, į Zoknius atskrido ir pats Rumunijos gynybos ministras – jis įteikė apdovanojimą droną numušusiam pilotui. Internete taip pat paviešintas džiaugsmo kupinas įrašas, pavadintas „33 minutės ir pirmoji pergalė ore per 81-erius metus“.
Nepaisant skambių kalbų ir apdovanojimų ceremonijų, faktas lieka faktu – dronai vis dažniau atklysta į Baltijos šalis, tačiau gintis nuo jų sekasi sunkiai. Numuštas tik vienas dronas, ir tai padaryta brangia raketa, kuri sukurta ne pigiems bepiločiams naikinti. Akivaizdu, kad jei įskristų dešimtys dronų, apsiginti nuo jų vargiai pavyktų.
„Aš nekomentuosiu, kokiose situacijose reikia naikintuvų ar kitų sistemų, tačiau bendrai kalbant, Rytų sargybinio misija skirta ne tik apjungti mūsų turimus pajėgumus rytų flange, bet ir gebėti mokytis iš Ukrainos bei jos sėkmingai vykdomo dronų karo su Rusija“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Krašto apsaugos ministras Kaščiūnas žada, kad per porą mėnesių kariuomenė į bendrą sistemą jau bus integravusi papildomus radarus, kurie fiksuos žemai skrendančius dronus. Tačiau visa sistema, kurioje bus ir priemonių, tinkamų numušti bepiločius, ministro teigimu, šalyje atsiras tik apie 2030-uosius metus.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Nežinojau ,kad LT koncervatoriai grįžo į valdžia , ar žurnalystas tik ką pabudo iš komos
