Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su vienos iš tokiai tvarkai prieštaraujančių organizacijų Švietimas Nr. 1 valdybos pirmininku Ryčiu Laurinavičiumi.
Kodėl, jūsų manymu, šį įstatymą reikėtų vetuoti?
Kalbame apie dešimtos klasės egzaminus. Kodėl, mūsų manymu, reikia vetuoti šį sprendimą? Todėl, kad mes, suaugusieji, turime prisiimti atsakomybę už vaikus, o ne palikti juos plaukti pasroviui.
Dešimtoje klasėje kalbame apie labai bazinį reikalavimą – ar mokinys egzamine sugeba gauti bent ketvertą. Ne dešimtuką, ne šešetą, o ketvertą. Tai reiškia, ar jis turi bent bazinius lietuvių kalbos rašymo ir matematikos skaičiavimo įgūdžius. Šiuo metu daroma taip, kad vaikas, net ir gavęs vienetą, gali keliauti toliau į 11 ir 12 klases. Tačiau jo žinių spragos jau būna milžiniškos.
Vietoj to, kad švietimo sistema padėtų tas spragas užlopyti ir suteiktų vaikui realią pagalbą, mes sakome: „Tiek to“. Tada tie patys vaikai ateina į 12 klasę, neišlaiko brandos egzaminų, ministerija priversta pridėti papildomų balų, o galiausiai jie ateina į darbo rinką nepasiruošę gyvenimui. Ten jau niekas nuolaidų nebedaro ir kartelės nenuleidžia.
Labai svarbu akcentuoti, kad šį kreipimąsi pasirašė 36 organizacijos. (...) Tai reiškia, kad visa švietimo bendruomenė, dirbanti su švietimu, labai aiškiai ir vienbalsiai sutaria: ši kartelė yra būtina. Bet ministerija ir Seimas, panašu, balsavo labiau pagal partinę liniją ir galbūt ne visi iki galo suprato, už ką balsuoja. Jie iš esmės sako: „Paliekame viską taip, kaip yra, ir su vienetu galima keliauti į 11 klasę.“
Spragos tik gilėja
Jūs kalbate apie grėsmę vaikų ateičiai. Ar dešimtos klasės egzaminai iš tiesų tokie svarbūs? Gal užtenka brandos egzaminų?
Taip, bet mes matome, kas vyksta su brandos egzaminais, kai vaikai į juos ateina nepasiruošę. Mūsų žinia yra labai aiški: kuo anksčiau reikia identifikuoti vaikus, kurie patiria mokymosi sunkumų, ir jiems padėti.
Kai 2022 metais buvo priimtas šis įstatymas, valstybė skyrė 10 mln. eurų profesinio ugdymo stiprinimui. Tai reiškia, kad vaikams, kuriems akademinis kelias yra sunkesnis, turėtų būti sudarytos sąlygos pasirinkti profesinį ugdymą ir tapti puikiais specialistais.
Daug tėvų sako, kad vaikams ir taip per daug streso. Kam dar tie egzaminai? Gal juos reikėtų naikinti?
Tai labai teisingas argumentas. Tačiau jeigu ministerija nesugeba užtikrinti, kad egzaminai būtų adekvatūs ir kokybiški, tai nereiškia, kad reikia naikinti pačius egzaminus. (...)
Man nesuvokiama, kaip metai iš metų egzaminuose gali atsirasti klaidų – loginių, rašybos ar kitokių. Tai rodo, kad problema yra ne egzaminų egzistavime, o jų kokybėje. Egzaminai turi būti kokybiški, tada jie kels mažiau streso.
Kodėl į spragas žiūrima pro pirštus?
Vienas iš jūsų siūlymų – kad prasčiau besimokantys mokiniai būtų ugdomi pagal individualius planus. Tačiau ar tai realu?
Šiuo metu jau taip yra. Pati ministerija sako, kad mokiniams, kurie egzaminą išlaiko prasčiau nei ketvertui, yra numatyta speciali pagalba 11–12 klasėse.
Tačiau klausimas yra toks: kodėl mes tuos vaikus metame į dar sudėtingesnius vandenis? Paimkime vairavimo egzaminą. Jeigu žmogus neišlaiko teorijos, mes juk nesakome: „Nieko tokio, eik laikyti praktiką, gal nesudaužysi automobilio“. Mes pirmiausia reikalaujame išmokti teoriją.
Priemonės yra numatytos ir jos jau egzistuoja. Vaikas turi galimybę perlaikyti egzaminą. Galbūt vaikui reikėjo šalto dušo. Jei reikia, jis gali likti dar vieniems metams toje pačioje klasėje ir užlopyti per dešimt metų susikaupusias realias žinių spragas, o ne eiti į 11–12 klasę, kurios yra žymiai sudėtingesnės. Taip pat jis gali pasirinkti profesinį ugdymą. Taigi alternatyvų yra. Niekas vaiko neišmeta į gatvę.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
