2022 metais Seimas yra priėmęs Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias reikalaujama turėti pagrindinių dalykų teigiamą pažymį – ketvertą, kad moksleivis galėtų mokytis gimnazijoje.
Tai reiškia, jog vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.
Seimas apsispręs, ar atšaukti griežtesnius reikalavimus pagrindiniam išsilavinimui įgyti
Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
Naujosiomis pataisomis siūloma išlaikyti dabar galiojančią pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgytų baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau iki šiol jų rezultatai neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė yra sakiusi, jog pakeitimai yra teisingi ir proporcingi, nes leis mokiniams tęsti mokslą viduriniame ugdyme bei „spragas ištaisyti su mokytojų pagalba, o ne kartoti dešimtos arba gimnazijos antros klasės kursą“.
Anot jos, taikant „slenkstį“, daugeliui jaunuolių užsitrenktų durys siekti vidurinio išsilavinimo.
Pagal projektą, iš Švietimo įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį.
Vietoj to įrašoma, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pernai lietuvių kalbos slenkstinio lygio nepasiekė 10,5 proc. mokinių, matematikos – 17,8 procento.
ŠMK pirmininkės duomenimis, jeigu slenkstis būtų taikytas praėjusiais mokslo metais, pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 4247 mokiniai, tai yra 15,2 proc. visų dešimtokų.
Pakeitimams pritarė ir Vyriausybė. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė yra sakiusi, jog „mes nepasiruošę įgyvendinti šio slenksčio“.
Siūlymo nepalaikantys politikai yra atkreipę dėmesį, jog slenkstinio lygio taikymas dvejiems metams jau buvo atidėtas.
ŠMK nariai konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Liutauras Kazlavickas siūlė vietoj slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo atsisakymo, jo taikymą atidėti iki 2029-ųjų rugsėjo 1-osios, taip papildomą laikotarpį skiriant pasirengti reguliavimo įgyvendinimui.
Tačiau pirmadienį lemiamu pirmininkės J. Šukevičienės balsu, šešiems tokį pasiūlymą palaikius, tiek pat balsavus prieš, jam komitetas nepritarė.
Tuo metu prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė yra paraginusi atidėti slenksčio įvedimą, bet jo nenaikinti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
