„Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai“, – nutarimą paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Pasak A. Bilotaitės, ministerijos teisininkai dar vertina KT sprendimą. Tik po to, kai bus susipažinta su sprendimu, anot ministrės, bus galima pasakyti, kokie veiksmai bus daromi toliau.
Ministrės teigimu, KT, darydamas savo sprendimą, įvertino ir jau šiuo metu negaliojančias užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas.
„Norėčiau pabrėžti tą situaciją, kuri buvo tuo metu, ir kodėl buvo priimtos šitos priemonės. Kaip žinote, prasidėjus instrumentalizuotai migracijai, kurią organizavo ir organizuoja Lukašenkos režimas, mes neturėjome priemonių gintis.
Pirmiausia, neturėjome fizinio barjero, neturėjome sienų stebėjimo sistemų ir neturėjome sprendimo apgręžti arba neįleisti tų asmenų, kurie neteisėtais būdais patenka į Lietuvą“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį kalbėjo A. Bilotaitė.
Jos tvirtinimu, iki tol galiojusi Lietuvos migracijos sistema taip pat buvo traukos faktorius, kuris skatino migrantų atvykimą.
„Buvo priimti sprendimai, kad Lietuva negali būti pereinamuoju kiemu, Lietuva turi gintis“, – tikino A. Bilotaitė.
Ministrė priminė, kad KT sukritikuotam įstatymui pritarė 84 Seimo nariai, Seimo Teisės departamentas neišreiškė pastabų, įstatymą pasirašė prezidentas.
„Mes analizuosime tą, ką pateikė KT, ir priimsime sprendimus. Bet grįžtant atgal, tai buvo būtinos priemonės, kurių Lietuva turėjo imtis tam, kad apsaugotume nacionalinį Lietuvos saugumą ir kad Lietuva nebūtų pereinamuoju kiemu, kas galėjo atsitikti“, – tvirtino A. Bilotaitė.
„Vertinant tuometinį kontekstą, kai Lukašenkos režimas organizavo tiesioginius skrydžius, dalino turistines vizas ir organizuotai, su pareigūnų pagalba, tuos žmones stūmė į mūsų šalį, tai mano, komandos ir visos valstybės pareiga buvo ginti mūsų nacionalinį saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pasisakė, kad po KT sprendimo A. Bilotaitė turėtų prisiimti atsakomybę. Ministrė pakartojo, kad sprendimą priėmė ne vienašališkai, tą parėmė daugiau nei pusė Seimo.
„Visos priemonės buvo tikrai reikalingos“, – teigė ministrė.
Pasak nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet „visiems prieglobsčio prašytojams taikant tą pačią priemonę, tai yra visus prieglobsčio prašytojus laikinai apgyvendinant nurodytose vietose be teisės judėti Lietuvos teritorijoje, nebuvo sudaryta prielaidų individualiai vertinti kiekvieno asmens situaciją, keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams“.
KT nutarime taip pat pažymėjo, kad migrantai buvo apgyvendinami šešiems mėnesiams nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, nepriėmus jokios kompetentingos institucijos sprendimo, remiantis vien faktu, kad kirto Lietuvos sieną ir pateikė prieglobsčio prašymą, tad jiems nebuvo sudaryta teisė skųsti sulaikymą.
„Įstatymų leidėjas, nors ir siekė teisėtų tikslų ir galėjo nustatyti asmens laisvę varžantį teisinį reguliavimą, šiuo atveju nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo asmens teisės nevaržyti labiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti“, – konstatavo teismas.
KT bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs Irako pilietis nurodė, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.
KT nutarime nurodė, kad kad asmens laisvė nėra absoliuti ir esant būtinybei gali būti ribojama, bet tai gali būti daroma laikantis iš Konstitucijos kylančių ribojimo sąlygų ir įstatyme aiškiai, suprantamai nustačius tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą.
„Institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, turi būti sudarytos sąlygos kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones. Taikant tokias priemones visais atvejais turi būti siekiama, kad jos būtų suderinamos su pagarba žmogaus orumui“, – pažymi teismas.
KT taip pat pasisakė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas savaime nėra pagrindas riboti asmens laisvę, bet tai daryti galima siekiant apsaugoti valstybės konstitucinę santvarką, taip pat viešosios tvarkos užtikrinimo, valstybės gynimo ir saugumo tikslais.
„Tačiau net ir siekiant šių tikslų asmens laisvė negali būti ribojama ar varžoma remiantis bendro pobūdžio pagrindais, neįvertinus realios asmens keliamos grėsmės Konstitucijos saugomoms vertybėms, dėl kurios reikėtų apriboti asmens laisvę“, – sakoma nutarime.
Irako piliečio pasą turintis vyras 2021 metų liepos 31 dieną buvo sulaikytas neteisėtai kirtęs sieną ir apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Pareiškėjas prašė pripažinti, kad nuo 2021 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2022 metų vasario 3 dienos jo sulaikymas buvo neteisėtas.
Vyras teigė, kad jis buvo de facto sulaikytas, nes jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, ir jam nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama.
Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies arba turi judėjimo laisvę.
