Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Sostinėje įsėdus į pavėžėjo automobilį pasitinka rusiška muzika ir intravertiškai nusiteikęs vairuotojas. Vairuotojas papasakoja, kad atvyko iš Tadžikistano, Lietuvoje jau gyvena 8 mėnesius, tačiau valstybinės kalbos nemoka ir mokytis neketina.
„Aš neturiu nei vieno lietuvio draugo, kuris man padėtų lietuvių kalbą išmokti“, – TV3 Žinių žurnalistei pasakoja vairuotojas.
Įsėdus į dar vieną automobilį – prabangią „Teslą“ – pavežėjas taip pat keleivių nuotaikai pakelti leidžia rusiškas melodijas.
Paklaustas, ką darytų, jei vairuotojams būtų įvestas reikalavimas aptarnaujant klientus kalbėti valstybine kalba, pavežėjas užtikrintas – išvyktų: „Čia ne problema persikelti į Latviją ir ten dirbti, išvis ten ir tarifai kiti.“
O taksi vairuotojas Česlovas net nesupranta, kaip išvis galima vežioti keleivius, kai negali su jais susišnekėti.
„Man atrodo, ji būtina! Turi mokėt lietuvių kalbą“, – sako Česlovas.
Siūlo reikalauti lietuvių kalbos sertifikato
Lietuviškai nekalbantys pavėžėjai užkliuvo ir Seimo nariams. Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė teikia siūlymą išvis drausti dirbti pavežėjams, nemokantiems lietuvių kalbos.
„Tie, kurie jau imasi šio darbo, na, jis jau turėtų ateiti su lietuvių kalbos sertifikatu“, – siūlo D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Tokie pakeitimai – privalomas kalbos mokėjimo sertifikatas – būtų tik papildymas jau priimtai įstatymo pataisai dėl privalomo klientų aptarnavimo valstybine kalba. Ir panašu, kad šis konservatorės siūlymas gali sulaukti nemažai palaikymo.
„Tai visur yra valstybinė kalba. Tai yra savaime suprantama norma, kad valstybinę kalbą, norintis gyventi tos šalies visuomenėje, turi mokėti“, – pritaria Seimo narys Vytautas Sinica.
Visgi socialdemokratai neužtikrinti, sako, kad idėja gera, bet aiškina, kad tokia priemonė – pernelyg drastiška.
„Mes turime suteikti jiems pirmiausiai galimybes. Ir, na, bet jie turi suprasti ir atsakingai elgtis“, – komentuoja Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
„Bolt“ atstovo komentaras – neįtikino
O pavėžėjimo platformos nerimauja, mat įsigaliojus papildomiems reikalavimams didėja rizika kad dirbti negalės didelė dalis vairuotojų, kurie yra užsieniečiai. „Bolt“ atstovo teigimu, siūlomi reikalavimai yra neįgyvendinami.
„Mes norime būti sprendimo dalimi, tačiau siūlomi reikalavimai yra pertekliniai, neturi aiškaus praktinio įgyvendinimo kelio, darys poveikį tiek vairuotojams, tiek vartotojams“, – komentuoja „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos operacijų vadovas Laimonas Jakštys.
Anot ekonomistų, netekus vairuotojų užsieniečių, lietuviams tektų mokėti didesnį atlyginimą, o tuomet brangtų pavežėjų paslaugos. Tačiau tai dalies valdančiųjų visai neįtikina. Vytautas Sinica sako, kad neva kylantys iššūkiai yra labiau išsigalvoti, nei realūs: „Tai kaip turi pareikalauti teisių galiojančių, kas irgi aktualus klausimas, kiek žinau, tai taip pat gali pareikalauti ir dokumento, įrodančio baigtus kalbos kursus.“
Nuo sausio įsigalioja įstatymo pataisos, įpareigosiančios aptarnauti klientus lietuvių kalba. Vyriausybė dar turi nuspręsti, kokio kalbos mokėjimo lygmens bus reikalaujama. Visgi, jei nebus pritarta papildomo sertifikato reikalavimui pavežėjams, be darbo sutarčių, individualiai dirbantys vairuotojai tokius reikalavimus galės lengvai apeiti.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
