Ropomis tegalinti judėti Genovaitė iš Vabalninko taip sujaudino nepažįstamąjį Mindaugą, kad vyras daug nesvarstęs ryžosi imti ir padovanoti senutei elektrinį vežimėlį.
Pasirodo, su tokia judėjimo negalia vabalninkietė gyvena jau kelerius metus. Nors močiutė turi vaikštynę, paprastą neįgaliojo vežimėlį, tačiau po namus, kiemą, net į parduotuvę ji vaikšto ropomis.
„Daug metų taip, daug. Vaikščiojo, su dviračiu dar pavažiuodavo, o dabar su tais rateliais. Sunku. Palieka ratelius, į parduotuvę įropoja, o ką daryti. Gal pripratus, kol gali moteris, nepasiduoda“, – sako kaimynas Dalius Ruplėnas.
„Aš ją kažkiek pažįstu, tai ji kantriai susitaikiusi su negalia“, – pasakoja Biržų rajono pastorius Julius Pikūnas.
Prie močiutės kančių aplinkiniai, kaimynai jau senai priprato, bet ne Mindaugas. Kaip pasakoja anonimu panorusio likti vyro geras draugas Egidijus Baronas, geraširdis jo bičiulis buvo sukrėstas, todėl ir nusprendė Genovaitei palengvinti vargus.
„Mindaugas Sinkevičius tą močiutę stebėjo ilgą laiką ir matė, kad ta problema nesikeičia daugelį metų – viskas tas pats, niekas nieko nedaro, todėl šiemet padarė išvadas ir tiesiog nupirko bei padovanojo (elektrinius ratukus – aut. past.), kad palengvintų močiutei gyvenimą. Kad būtų lengviau iki parduotuvės nuvažiuot,i bažnyčios“, – kalbėjo geradario draugas Egidijus Baronas.
Niekam nesiskundusi ir pagalbos neprašanti senolė dovaną netruko išmėginti. Prieš susirgdama ir atsiguldama į ligoninę džiaugėsi elektriniais ratais prieš kaimynus.
„Važiavo su ratais, sustojo prie parduotuvės, nebegali pavažiuoti. Mėginom pastumti, dar ir Biržų policininkai sustojo padėti. Nematyti tie ratai, pastumdėm sustoję ir ji nuvažiavo. Reikia išmokti. Elektriniai, nebereikia su rankom, gerai“, – mano D. Ruplėnas.
O neseniai tokių pačių ratų iš geradario sulaukė ir dar vienas senolis iš Vabalninko – socialiniame būste bendrabutyje gyvenantis Petras Šidlauskas.
Vienišą neįgalų vyrą kartais aplanko tik socialinė darbuotoja. Ši atvira: tokiems tegali padėti susitvarkyti kambarį, jei prireikia, nulekia iki parduotuvės.
„Labai padeda, tik paprašyk. Jeigu eikia kokio tvarkymo kitam, pasakyk, o ji ateis, pati mato, aptvarko viską. Vienu žodžiu, auksinė moteris“, – sako neįgalus senukas Petras Šidlauskas.
„Petrui aš turiu tik valandą ir apsilankau tik du kartus per savaitę. Antradienį, ketvirtadienį", – teigia lankomos priežiūros darbuotoja Violeta Vikrauskienė.
O elektrinių ratų sulaukęs Petras dovana džiaugiasi, tiesa, važinėti su jais tegali tik bendrabučio koridorium, mat susidūrė su kita bėda.
Kadangi vyras gyvena antrame aukšte, statūs laiptai kliudo jam išriedėti į kiemą. Ir šįkart pagalbos ranką vėl tiesia ne socialinės tarnybos, o svetimi geradariai.
„Vežimėlį, kad ir tą, lauke palieku. Tik man tiek gerai, kad laiptais su viena ranka, už turėklų su lazdele ir užlipu“, – kalbėjo P. Šidlauskas.
„Kas belieka, reikia kažkaip spręsti tą problemą. Petrui planuoju dabar iš savo asmeninių lėšų nupirkti konteinerį tokį, nužiūrėjom su Povilu, šitoj vietoj pastatysim“, – sako E. Baronas.
Vyrai sako, kad daryti gerus darbus nenustos, nors po šių nufilmuotų vaizdų bei paviešinimo per feisbuką sulaukė ir smerkiančių komentarų. Esą abu senukai turi artimųjų, kurie ir turėtų jais rūpintis.
