Savivaldybė skelbia, kad įrengti tokią treniruočių erdvę kainavo apie 70 tūkstančių eurų. Kariuomenės ir Šaulių sąjungos atstovai sako, kad tokios erdvės gali tapti naudinga vieta ugdyti dronų valdymo įgūdžius ir stiprinti šalies gynybos potencialą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kvadratus, padangas ir kitas kliūtis gali įveikti vos 65 milimetrų įstrižainės dydžio dronas. Savo jėgas išmėgino 33-ejų Algirdas, kuris tokius mažus dronus valdo jau aštuonerius metus – dalyvauja ir įvairiose varžybose, lenktynėse. Tokie dronai gali išvystyti ir netgi iki 60 kilometrų per valandą greitį.
„Sudėtingiausias elementas bus, angliškai tai vadinas „dive'as“ – nėrimas, kai dronas skrenda tiesiai ir turi patekti po kliūtis esančias nerti, nes reikalauja greito susistabdymo ir išnėrimo“, – pasakojo vilnietis Algirdas.
Vilniuje atidarytas dar vienas dronų centras – šįkart uždaras, skirtas skraidyti visus metus. Pasak sostinės mero, tai pirmoji nekomercinė tokio tipo erdvė Baltijos šalyse. Skirtingai nei vasarą atidaryta lauko aikštelė, šis centras turi stogą ir gali veikti nepriklausomai nuo oro sąlygų.
„Visi darbai kainavo apie 70 tūkstančių eurų – sutvarkymas pačių patalpų, pritaikymas poreikių ir visos kliūtys, kurios buvo padarytos – apšvietimas ir panašiai“, – aiškino Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
„Kuo mažesnė kliūtis, tuo reikia tiksliau pro ją praskristi, kai ji yra vertikali – yra sunkiau“, – sakė dronų entuziastas Rytis Karpuška.
Savo draugužį į trasą paleido ir entuziastas Arminas.
„Yra dronams skirtas aušinimas starto aikštelėse. Vien tam, kad video siųstuvas neperkaistų prieš startą, kai starto procedūra užtrunka. Kai tokios smulkmenos yra išspręstos, matos, kad žmogus stengėsi“, – kalbėjo Arminas.
Šioje 400 kvadratinių metrų erdvėje yra daugiau nei 30 kliūčių, tad žmonės galės atsinešti savo droną ir skraidyti. Tik reikia užsidėti akinius, paimti į rankas valdymo pultelį ir skristi.
Kliūtims buvo panaudotas ir senasis Vilniaus troleibusas. Pasak „Vilniaus viešojo transporto“ generalinio direktoriaus,12 metrų troleibusą perpjovė perpus.
„Priekį čia sumontavom galą, tenais ir jo dalis – sėdynę sudėjom, kad žmonės galėtų atsisėsti, o likusias sudėliojom, kad būtų kliūtis dronams skraidyti“, – kalbėjo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Ignas Degutis.
Kariuomenės ir Šaulių sąjungos atstovai svarsto apie galimybę ten įrengti dronus, kuriais galės naudotis jų neturintys žmonės ir išbandyti savo jėgas.
„Dirbant su karinės paskirties dronais, jaunuoliai, pradėję privalomąją karinę tarnybą, irgi su tokiomis žiniomis pažengę dronų valdyme, jie tikrai ras savo vietą Lietuvos kariuomenėje ir prisidės prie stiprinimo“, – minėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolas Giedrius Premeneckas.
„Nebėra jokių pratybų be dronų – visos vaikų stovyklos yra su dronais. Netgi turime specializuotus mokymus stovyklas dronistams ir panašiai. Tai yra šiandienos aktualija, kuri ateičiai mums duos potencialą“, – sakė Karaliaus Mindaugo Šaulių 10-osios rinktinės vadas atsargos majoras Mindaugas Milius.
„Jeigu saugumo klausimas išliks tokiame lygyje, kaip dabar, gali būti tie kompetenciniai pranašumai panaudojami ir su kariuomene“, – teigė V. Benkunskas.
Į erdvę gyventojai gali patekti nemokamai, tereikia užsiregistruoti internetu.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
