Deja, piktadariui skirtas tik įspėjimas, gamtos saugotojai sako, kad už tokius pažeidimus baudos tiesiog yra per mažos.
Stirnos jaunikliui pasisekė, kad gavę pranešimą apie daromą nusikaltimą gamtai aplinkosaugininkai buvo netoliese ir sureagavo žaibiškai.
Kaip pasakoja Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos viršininkė Mantė Ramanauskienė, skambinęs žmogus matė, kaip vyras pasigavęs stirną nešasi ją namo.
„Ant kupros, iš tikro buvo pranešimas, kad nešasi ant kupros stirną“, – sako gamtosaugininkė Mantė Ramanauskienė.
Į sodybą atvykę gamtosaugininkai žvėrelį rado gyvą, tvarte prirakintą grandine, kad nepaspruktų.
„Informacija pasitvirtino, mes pirma, kai vykome, ir patys galvojome, kad nešasi negyvą stirną, kad ji subrakonieriauta, tačiau nuvykę į sodybą pamatėme, kad yra tvarte pririšta su kitais gyvuliais. Ji buvo su pavadžiu pririšta ant grandinės“, – pasakoja M. Ramanauskienė.
Pusamžis sodybos šeimininkas pareigūnams mėgino teisintis, kad pamiškėje besiganiusiai stirnai neva prireikė pagalbos. Tačiau atidžiau apžiūrėjus žvėrelį, jokių sužeidimo žymių ar brakonieriavimo pėdsakų nerasta.
„Jis suvokė, tiesiog aiškino, kad norėjo padėti stirnai, kad jai šalta, o tvarte bus šilčiau ir prižiūrės“, – teigia M. Ramanauskienė.
Pasvaliečiui už sugautą stirną surašytas protokolas, bet kadangi neturi per metus skirtų nuobaudų nubaustas tik įspėjimu. Nors į gamtosaugininkų akiratį jau yra kliuvęs prieš 5 metus dėl neteisėtos medžioklės. Jam iki dabar atimta teisė medžioti. Šiuo atveju gamtos saugotojų rankos esą surištos, nes už tokius pažeidimus baudos tiesiog yra per mažos.
„Surašytas administracinių nusižengimų protokolas asmeniui už tai, kad jis iš laisvės neturėdamas tam leidimų paėmė gyvūną. Baudos nėra didelės nuo įspėjimo iki 30-6 eurų“, – kalbėjo M. Ramanauskienė.
Laukinius gyvūnus gydanti ir ne vieną sparnuotį sėkmingai operavusi panevėžietė veterinarė Jūratė Paltarokė – Vilimė žmogaus sugebėjimu plikomis rankomis pasigauti stirną nesistebi. Per didelę darbo praktiką pastebėjo, kad ypač jaunikliai neretai neturi didelio instinkto bijoti žmogaus.
„Kiek teko susidurti su stirniukais, ir mažiukais, jie labai greitai pripranta prie žmonių. Jie neturi įgimto instinkto, kad reikia žmonių labai saugotis. Jie labai patiklūs ir prisirišantys“, – sako veterinarė Jūratė Paltarokė-Vilimė.
Greičiausiai dėl dar neįgytos baimės panašiai nutiko ir stirnos jaunikliui, kurį neabejingiems panevėžiečiams vėlų penktadienio vakarą teko gelbėti, kad nepakliūtų po automobilių ratais. Praeivių dėmesį stirniukas patraukė, nes buvo atklydęs į miestą ir stovėjo prie pat judrios gatvės.
„Gal žmonės, pamiškėj gyvenantys, prisijaukino nes taip prie žmonių tai tikrai neina gyvūnai. Alkanas buvo, duonytę valgė gardžiai“, – pasakoja stirniuko gelbėtoja Rūta Nedzelskienė.
„Kiek gyvūnų, tiek charakterių, pavyzdžiui, lapiukas silpnas bus labai agresyvus ir ginsis iki paskutiniųjų, bet žolėdžiai ir net kai kurie paukščiai labai skirtingai elgiasi. Jei trūksta maisto, jie ieškos to maisto, kur jie gali gauti“, – teigia J. Paltarokė-Vilimė.
Vis tik sočiai duona ir obuoliais pamaitintą stirniuką gyvūnų gelbėtojai iš miesto išvežė, o kol bus paleistas į gamtą kelioms dienoms ji paliktas atokioje sodyboje.
