Atsisveikinti su buvusia mylimąja atvykęs Oskaras Koršunovas sunkiai renka žodžius ir pro ašaras atvirauja – esą, kai jie buvo susitikę prieš savaitę, Agnė kalbėjo apie ambicingus ateities planus, tačiau tame pokalbyje jis girdėjo ir gąsdinančių fatališkų gaidų.
Niūrus ir lietingas antradienio rytas. Toks pat, kaip ir nuotaikos Sostinės laidojimo rūmuose, kuriuose Agnės Jagelavičiūtės artimieji ir bičiuliai išlydi į paskutinę kelionę staigiai ir netikėtai mirusią žinomą moterį.
Kartu su savo antrąja puse ateina ir Agnės buvęs mylimasis, režisierius Oskaras Koršunovas. Jiedu buvo pora 2008–2011 metais. Tačiau nutrūkus santykiams – draugystė nenutrūko. Menininkai artimai bendravo ir turėjo bendrų projektų. Koršunovui kalbėti sunku, pro ašaras jis sako, kad draugystė su Agne – buvo vienas gražiausių gyvenimo epizodų. Ir, kad jiems susitikus maždaug prieš savaitę, menininkė kalbėjo apie ateities planus, bet tas pokalbis buvo kiek kitoks nei įprastai.
„Nuskambėjo tokių fatališkų gaidų iš vienos pusės, iš kitos – kalbėjo apie tai, kad nori pradėti kurti, tapyti, rašyti knygą, keisti gyvenimą ir dar kalbėjo, kad padarys – darė tą performansą su pomidorais, ir sakė, kad tai yra maždaug tik įžanga, o padarys vat dabar galingą performansą, nu vat ir padarė...“, – kalba O. Koršunovas.
Koršunovo minimą performansą su pomidorais pavadinimu „Tiesa į akis“ Agnė Jagelavičiūtė padarė pernai birželį per „Kultūros naktis“. Vilniaus senamiestyje, Aušros Vartų gatvėje, moteris sėdėjo vien su apatiniais, performanso dalyviai apipildavo ją kibiruose esančiais pomidorais. Taip kūrėja vaizdavo neigiamus komentarus internete, kurių sulaukia daugelis. Bet čia per garsiakalbius skambėjo komentarai skirti jai. O jų niekad netrūko.
Tiems patiems piktiesiems komentatoriams, prikaišiojantiems Agnei jos populiarumą, ji ne kartą yra atsakiusi duodama interviu: „Jeigu norite sužinoti mano gerus darbus – įsiveskite į Vikipediją „Agnė Jagelavičiūtė“ ir ten daug darbų, esu parašius 4 knygas, begalę labdaros projektų.“
Ateinantieji tarti „sudie“ bičiuliai taip .kalbėjo ir apie moters nuopelnus, ir apie tuos skausminguosius pažadus, planuotas veiklas, kurių nuveikti nespėjo.
„Jau esu sakius apie jos pasiekimus ir kūrybingumą, skrydį, kokį ji čia galėjo turėti šituos kelis dešimtmečius. Nežinau, kas pasakė, bet tokiems žmonėms turbūt mirtis nebaisi, nes jie gyveno“, – sako Agnės draugė Agnė Grigaliūnienė.
„Agnės mirtis turbūt šokiravo visus dėl to, kad ji buvo gyvas žmogus. Žmogus, kuris mokėjo stipriai, ryškiai gyventi, tai kai toks žmogus miršta – jautiesi sukrėstas“, – tvirtina žurnalistas Orijus Gasanovas.
„Galėčiau pavadint – kelrode visiems, kaip reikia nebijoti. Ji visus įkvėpė ir aš tai tiesiog netikiu, nežinau“, – kalba Simona Lipnė.
Paskutinės atsisveikinimo minutės šarvojimo salėje, skambant Monikos Linkytės gyvai atliekamoms dainoms, ir draugai išnešė velionės urną. Ir kortežas pajudėjo link gimtojo menininkės miesto Kauno. Į ten esančias Karmėlavos kapines, kur velionė buvo laidojama šalia savo tėvo Leono Jagelavičiaus ir močiutės Juditos.
Apie 13 valandą kortežas jau buvo Kaune. Į laidotuves atvyko ir buvęs velionės vyras Mantas Volkus su jųdviejų sūnumi. Taip pat ir buvęs mylimasis, modelis Marius Survila. Atvykusiųjų tarti Agnei paskutinį „sudie“ – apie 200. Garsios moters artimieji sunkiai tvardo emocijas. Į amžino poilsio vietą Jagelavičiūtę lydi Druskininkų kunigas Vaidas Vaišvilas. Šeimos kapas paskęsta baltų žiedų jūroje.
42-ejų metų moteris Lietuvoje buvo žinoma stilistė, drabužių dizainerė, buvusi žurnalo „L'Officiel“ redaktorė, televizijos laidų vedėja, knygų autorė ir nuomonių formuotoja.
Baigė Vilniaus dizaino kolegijos drabužių dizaino studijas, apsigynė Vilniaus dailės akademijoje tapybos bakalauro diplomą.
Išgarsėjo 2002-aisiais, pirmajame Lietuvoje realybės šou „Akvariume“, dar būdama antro kurso studente.
Vėliau dirbo „TV3“ TV pagalbos komandoje, buvo kelių televizijos laidų vedėja, verslo „Stiliusos“ steigėja.
Moteris buvo tekėjusi du kartus. Su antru vyru Mantu Volkumi juodu susilaukė sūnaus Leono, kurį pavadino Agnės Jagelavičiūtės tėvo Leono Jagelavičiaus garbei.
