Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė ir pasibaigusio galiojimo maisto produktų, kuriuos vaikai valgė pietums. Viešųjų pirkimų tarnyba sako, kad ugdymo įstaigos retai imasi sankcijų prieš nesąžiningus tiekėjus, tačiau pačios mokyklos atkerta, kad būtina keisti konkurso kriterijus ir sąlygas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pasibaigus vieniems mokslo metams, mokyklos erdvės tuščios. Ten negirdėti moksleivių šurmulio nei koridoriuose, nei virtuvėse. Tad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija jau ruošiasi artėjantiems mokslo metams.
Nors Mykolo Biržiškos gimnaziją tikrino ir Valstybinė maisto ir veterinarijos, ir Viešųjų pirkimų tarnyba, rimtų nusiskundimų valdininkai nerado. Vaikams tiekiamas maistas kokybiškas ir įvairus.
„Pas mus buvo ne kiek kompleksinio patiekalo skirtumas, kiek atskirai. Sakykim, sriuba kainuoja apie 40 centų. Jeigu ją pirkdavo atskirai, yra nustatyta, kad tai yra pakelta kaina – 60 ar daugiau centų“, – sakė Mykolo Biržiškos gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Valacka.
Už šaltibarščius mokėjo 900 procentų daugiau
Tačiau kai kuriose šalies mokyklose situacija apverktina. Pavyzdžiui, vienoje iš Kauno mokyklų, tiekėjai sutartyje siūlė šaltibarščių porciją vos už 25 centus. Tačiau realybėje kaina šoktelėjo 900 procentų – šaltibarščiai mokykloje jau kainavo 2,5 euro. Ir tokių absurdiškų pavyzdžių – daugybė.
Štai kitoje Kauno mokykloje troškinio kainą tiekėjas sutartyje nurodė vos 80 centų, o už tą patį troškinį jau mokykloje vaikai turėjo susimokėti net 4 eurus.
„Mūsų, Kauno miesto, keturios mokyklos visos tvarkosi, mes taip pat, kadangi, visąlaik patikrinimai būna tokie prevenciniai, edukaciniai, tai naudinga ir kitoms įstaigoms. Tai mes kalbamės ir su kitomis įstaigomis, kad nepasikartotų tų klaidų“, – tikino Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Ona Gecevičienė.
„Situacija yra stabiliai bloga. Ji negerėja ir mūsų trejų metų patirtis rodo, kad nelabai kas keičiasi šitoj vietoj. Tiekėjas pasiūlė vienokį įkainį – jeigu jam leidžia, nekontroliuoja, kad jis teikia už didesnę, tai, matyt, jis tuo ir naudojasi“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas Ramutis Prišmantas.
Negana to, patikrinimo metu paaiškėjo, kad vaikams buvo tiekiami patiekalai, kurių sudėtyje yra neleistinų produktų.
„Pavyzdžiui, skonio ir aromato stiprikliai, tam tikri priedai, kurie gali neigiamai paveikti vaikų dėmesį. Buvo rasta produktų su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu, dalies buvo neužtikrinamas atsekamumas“, – teigė maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jolanta Jacunskaitė
Tiekėjams esą sunku išgyventi
Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacija aiškina, kad tiekėjams darosi sunku išgyventi – kaltina padidintą pridėtinės vertės mokestį, taip pat kylančias žaliavų kainas.
„Šita mokyklų, mokinių maitinimo rinka rimtai serga. Ji yra nesveika. Tikrai maitintojai neužsikelia tų kainų, kad tai būtų vos ne restorano lygio. Ne. Tai yra tiesiog... Visi stengiasi bent išgyventi“, – kalbėjo asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.
Tačiau asociacija pripažįsta, kad yra daugybė atvejų, kai bandoma pasipinigauti.
„Esmė yra pasiimti nemokamo maitinimo pinigus – ateinama tik dėl jų. Kadangi nemokamo maitinimo pinigai už pirmą, antrą klasę, o nuo šio rugsėjo ir už trečią klasę, yra mokami ne pagal realiai valgiusiųjų vaikų skaičių, o pagal sąrašinį skaičių vaikų, kiek mokosi toje klasėje – čia yra pagrindinis biznis“, – tikino E. Turonienė.
„Galima daryti prielaidą – kadangi tu laimėjai, laimėjai dėl to, kad pas tave yra, iš esmės, ta mažesnė kaina. Ekonominio naudingumo kriterijus siūlo visi. Maksimalius įsipareigoja, tik po to jų neišpildo“, – sakė R. Prišmantas.
Įžvelgia spragą konkurso sistemoje
Pasak viešųjų pirkimų tarnybos, blogiausia tai, kad nei viena ugdymo įstaiga dėl pažeidimų tiekėjui netaikė jokių sankcijų ir tokį elgesį toleravo.
„Nesame ėmesi tokių drastiškų priemonių, kaip baudos, kaip sutarties nutraukimas ir taip toliau, bet ir nėra paprasta nutraukti sutartį ir daryti naują pirkimą, nes tai užima tam tikrą laiką“, – aiškino Mykolo Biržiškos gimnazijos direktoriaus pavaduotojas.
Mokyklos mano, kad šią problema turi spręsti ne tik ugdymo įstaigos ir įžvelgia spragą pačioje viešųjų pirkimų konkurso sistemoje, mat ten svarbiausias rodiklis – mažiausią kainą pasiūliusi įmonė. Tiesa, kuri vėliau tomis pačiomis kainomis manipuliuoja.
„Galbūt ateityje reiktų tas įmones, kurios gerai maitina, reitinguoti, kad galų gale jie ateitų į naujus pirkimus su tam tikru teigiamu arba neigiamu reitingu. Galėtų būti žmogus iš savivaldybės, kuris nešališkai, visiškai iš pašalies galėtų šitą dalyką kontroliuoti. Būtų tik sveikintina“, – kalbėjo K. Valacka.
„Ketinam kalbėti su savivaldybių atstovais, kad surėmus pečius ir jiems prisidedant galėtume pasiekti tikslą, jog maitinimo paslaugų sutarčių sąlygos būtų išpildytos tinkamai“, – sakė R. Prišmantas.
Tokių patikrinimų, pasak tarnybos, planuojama atlikti dar ir rudenį, prasidėjus mokslo metams.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:



































































































































































































































