Ugniagesiai sako, stebint agresoriaus veiksmus Ukrainoje, būtina ruoštis įvairiems nenumatytiems atvejams, ir ypač stiprinti Suvalkų koridoriaus apsaugą.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ugniagesiai įsigijo įrangos už daugiau nei 1 mln. eurų
Ugniagesiai sako, kad pastaraisiais metais jie daugiau atlieka įvairių gelbėjimo darbų nei gesina gaisrų. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus patarėjo, tenka skubėti likviduoti įvairiausių ekologinių ar cheminių nelaimių.
„Visa tai, kas vyksta pas mus aplinkui, pramonėje, buityje, pradedant nuo sudaužyto gyvsidabrio iki išsiliejusių teršalų paliktų aplinkoje, neatsakingai šiukšlinant“, – pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patarėjas Donatas Gurevičius.
Yra pasitaikę ir labai pavojingų situacijų.
„Žmogus pasiima medžiagas apie jas žino kažkiek, raudonas ar mėlynas gyvsidabris, tai čia kitas klausimas, bet jis jį saugoja. Jis netikėtai prateka ir susidaro pavojus. Ir tokių atvejų buvo“, – pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas.
Dažniau reikia surinkti gyvsidabrį, išsiliejusius naftos teršalus vandens telkiniuose.
Kauno ugniagesiai drauge su lenkais beveik už milijoną eurų įsigijo reikalingos įrangos. Didžiąją dalį lėšų – apie 800 tūkst. eurų – skyrė Europos Sąjunga. Cheminė įranga – yra viena brangiausių.
„Surinkimo siurblys ir švarinimo postas, tai tokie dalykai, kurie operatyviai pasistato ir operatyviai veikia. Galimybės platesnės ir mūsų teikiamos paslaugos kokybė geresnė, nes technika nauja, ypatinga, nes Kaunui kaip tik trūko cheminės apsaugos priekabos ir įrangos“, – pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas V. Barauskas.
Ugniagesiai perspėja – reikia ruoštis
Nusipirko ir žmonėms pervežti reikalingą mikroautobusą, ir naują gaisrinį automobilį. Dalį įrangos jau išbandė, kai padėjo prancūzams suvaldyti jų krašte siautėjusius miškų gaisrus.
„Naujas, greitas, kupinas įrangos ir, žinoma, autobusas, kuris labai reikalingas. Mes jį jau dalyvaudami tarptautinėje pagalboje Prancūzijoje panaudojome“, – tikino Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas V. Barauskas.
Lietuviai stebi situaciją ir Ukrainoje, kur agresorius apšaudo chemijos gamyklas ar rezervuarus su pavojingomis medžiagomis, tad sako, reikia ruoštis nenumatytiems atvejams.
„Nes tu niekada nežinai, kada agresorius susigalvos ir vienokiu ar kitokiu scenarijumi atakuos į tai, kas realiai vyksta šiandien Ukrainoje“, – tikino PAGD direktoriaus patarėjas D. Gurevičius.
Lenkai įsigytą įrangą perdavė arčiausiai pasienio esančiam postui, galvoja apie Suvalkų koridorių, sako būtina stiprinti šalia esančias komandas, kad jos galėtų apsaugoti gyventojus nuo grėsmių.
„Viliuosi, kad šis bendras projektas reikšmingai prisidės prie saugumo užtikrinimo Lietuvos ir Lenkijos pasienio teritorijoje“, – sakė Palenkės vaivadijos priešgaisrinės tarnybos komendantas Janusz Kondrat.
O lietuviai su nerimu žvalgosi ir į Kauno apskrity esančius pramonės objektus – „Lifosą“ Kėdainiuose, „Achemą“ Jonavoje. Pastarojoje prieš 37 metus sprogus izoterminės saugyklos rezervuarui išsiliejo apie 7 tūkstančiai tonų skysto amoniako, kuris užsidegė. Tąkart žuvo 7 žmonės, dar pusšimtis buvo sunkiai sužeista.
„Tokia įranga padėtų pramonės objektuose įvykusiems incidentams apsaugoti“, – aiškino D. Gurevičius.
Tiek pramoninėse avarijose, tiek karo sukeltų cheminių grėsmių metu dažnai viską lemia minutės, o turima tinkama įranga tampa gyvybiškai svarbi.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
