Prezidentui D. Trumpui paskelbus muitų karą Kinijai, veikiausiai tikėdamasi, kad Amerikai per brangios tapusios kiniškos prekės plūstels į Europą, Lietuvos valdžia nenori likti nuošaly tokio prekybinio persiskirstymo. Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius šią savaitę pasisakė apie diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą.
„Atstatyti normalius diplomatinius santykius būtų siekiamybė. Ar mes dėl to turime nusižengti savo principams ir savo vertybėms? Na, ne. Tačiau turi vykti diskusija“, – siūlė M. Česnulevičius.
Nors ir skiriasi Lietuvos ir Kinijos požiūris į žmones, laisvę, egzistencinės grėsmės, kaip Rusija ar Baltarusija, anot prezidento patarėjo, ji Lietuvai nekelia. Apie diplomatinių santykių atšilimą su Kinija jau kalba ir premjeras Gintautas Paluckas. Anot jo, Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos šalių konteksto.
„Jeigu kinai turi interesų ar kažkokių planų ES, Lietuva yra viena iš ES šalių, Lietuvos balsas Europoje tikrai nėra paskutinis, tai Kinija taip pat suinteresuota su mumis turėti diplomatinius santykius“, – teigia G. Paluckas.
Diplomatinių santykių atkūrimui pritaria ir kiti koalicijos partneriai.
„Jeigu Lietuva yra Europos Bendrijos narė, tai turėtų turėti tokius pat diplomatinius santykius, kaip ir likusios 26 valstybės“, – tikina Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Manau, kad Lietuva turėtų pradėti bent jau diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą“, – teigia „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Santykių krizė iškilo įkūrus Taivano atstovybę
Diplomatinių santykių su Kinija krizė ištiko prieš 4 metus, kai valdžioje buvo konservatoriai, ir Vilniuje buvo įkurta Taivano atstovybė. Užsirūstinusi Kinija nutraukė diplomatinius ryšius, išbraukė Lietuvą iš muitų sistemos. Dabar Pekinas prabilo, kad tikisi, jog dvišaliai santykiai sugrįš į įprastas vėžes. Tačiau atšilimas ne už dyką – Lietuva turi pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą.
„Mes nieko neaukosime, nes pagarbūs dvišaliai santykiai yra grįsti ne auka, žeminimo vieni kitų ar reikalavimais atsiprašyti, o labai dalykiniu pagrindu“, – sako G. Paluckas.
Pasak premjero, diplomatiniai santykiai su Pekinu gali būti atkurti „paprastuoju būdu“ – jeigu Kinija atsiunčia savo ambasadorių į Vilniuje esančią diplomatinę atstovybę, Lietuva į Pekiną nusiųs savo atstovą. O štai R. Žemaitaitis teigia, kad yra neprošal pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą.
„Aš nepritariau šitam pavadinimui ir siūlau grįžti, koks jis buvo iki Gabrieliaus Landsbergio nesąmonių“, – tikina R. Žemaitaitis.
Iniciatyvos turi imtis Kinija?
S. Skvernelis savo pozicijos dėl diplomatinį karą sukėlusio pavadinimo neatskleidžia. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diplomatinius santykius pažemino būtent Kinija, ji ir turi imtis iniciatyvos.
„Kamuolys kaip buvo Kinijos Liaudies Respublikos rankose, taip ir yra ten. Man atrodo, nieko čia Lietuva padaryti iš savo pusės nelabai ir gali, nes nelabai gali priversti ar kažkaip pareikalauti kažkokiu būdu pakeisti tą situaciją, kurios pakeitimas priklauso nuo kitos pusės“, – teigia I. Šimonytė.
Anot I. Šimonytės, Lietuva neturėtų pulti draugauti su Kinija vien dėl to, kad ji susipyko su Amerika.
„Tikrai nemanau, kad ES yra pasirengusi atsisakyti savo pramonės įmonių vien tam, kad galėtų situatyviai padraugauti su kažkuo prieš JAV prezidentą“, – komentuoja I. Šimonytė.
Pralobimu iš santykių su Kinija abejojanti I. Šimonytė baksnoja į kinų draugystę su Rusija. Kinija remia agresorę siųsdama karius, padėdama apeiti sankcijas ir gauti kruvinam karui reikalingų technologijų.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
