Lietuvoje nykstanti vidurinioji klasė prakalbo apie svajonių atlyginimus: „Ne mažiau 2000 eurų"

TAIP PAT SKAITYKITE:

Trečiadienį ryte – elektros kainos šuolis: štai kada kainuos brangiausiai

Viceministras apie Visagino LEZ: savivaldybėje saugomas branduolinis kuras investuotojų neatbaidys

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – 2000 eurų „į rankas“: galimybė ar dar viena rinkiminė vilionė?

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas. Štai mūsų kalbinti žmonės atvirauja, kad pavyksta uždirbti kiek daugiau nei minimalią algą, kuri šiuo metu siekia 700 eurų „į rankas“. Tačiau kaip iš jos išgyventi – kiekvieno asmeninis reikalas.

„800 eurų, kiek kiti, nežinau, bet aš tiek gaunu“, – sakė vyriškis.

„Iki 1000 eurų, minimumas, gal daugiau „į rankas“ gaunasi“, – teigė kitas vietinis gyventojas.

„Darželyje 1200 eurų uždirbdavau“, – atskleidė moteris. 

„Darbų važiuoja į užsienį visi ieškoti“, – atsakė gyventoja.

Niūrias Kalvarijos gyventojų mintis patvirtina ekonomistai. Jie skelbia, kad Lietuvoje vidurinioji klasė traukiasi – apie 5 proc. jos narių šiemet tapo bedarbiais.

„30 tūkst. gyventojų vidurinė klasė praretėjo, nes dalis bedarbių, kurie yra šiuo metu, jie iškrito iš vidurinės klasės ir yra nepasiturintys gyventojai“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Žmonės nejaučia didesnių atlyginimų

Vidurinioji klasė pagal EBPO standartus – tai dirbantieji pagal darbo sutartis asmenys, kurie šiuo metu Lietuvoje per mėnesį uždirba nuo 930 eurų iki 2200 eurų „į rankas“.

„Gyventojas, kurio atlyginimas 930–2200 eurų „į rankas“ per mėnesį, turimas nuosavas būstas, gali sau leisti turėti laisvalaikį kokį nori, atostogauti važiuoti, patenkinti ne tik būtiniausius poreikius, bet ir norus, gyvenimas kokybiškas, galėtų atostogauti užsienyje“, – sakė G. Ilekytė. 

„63 beveik procentai patenka į galimą rėžį priskirti vidurinei klasei. NT turi dauguma Lietuvos gyventojų, plati gyventojų dalis, kurią galime priskirti. Santaupų irgi, galima sakyti, pusė gyventojų visiškai neturi“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovė Jūratė Cvilikienė. 

Ir nors viduriniosios klasės algos per metus padidėjo 160–400 eurų, žmonėms padidėjimo pajusti neleidžia infliacija, tad žmonės svajoja uždirbti bent 50 proc. daugiau.

„Ne mažiau 2000 eurų, gal 2500 eurų“, – sakė vietinė. 

„1200 eurų, kad liktų“, – kalbėjo gyventojas. 

„1500 eurų, 2000 eurų, kažkas panašaus. Kainos kosminės. Valdžia pasikėlė atlyginimus, o Lietuvos žmonėms pakėlė po 20–30 eurų, o jie iš karto iki 2000 eurų“, – sakė žmogus.

Valstybei reikia išlaikyti stiprią vidurinię klasę 

Viduriniosios klasės finansinė sveikata, anot ekonomistų, irgi vidutinė. Dėl infliacijos, išaugusių būsto kainų ir palūkanų būstą įpirkti vidurinei klasei tampa vis sunkiau. Prieš metus vidurinės klasės atstovas Vilniuje įpirko 80 kvadratinių metrų būstą, o šiuo metu vos 50–ties, tai yra, kone perpus mažesnį. Tik Kaune ir Klaipėdoje įpirkti gali 50 proc. erdvesnį būstą.

„Išaugęs nedarbas, produktų pabrangimas nenusileidžia greitai, paslaugos išlieka aukštame lygyje, produktai, nėra greitai prisitaikoma prie tų pokyčių“, – sakė J. Cvilikienė.

Tiesa, paskutinių santaupų vidurinioji klasė dar neišleido – kiekvienas turi finansinio turto vidutiniškai beveik už 7000 €, tai yra dešimtadaliu daugiau nei prieš metus. Ekonomistų vertinimu, siekiančiai stabilumo valstybei yra gyvybiškai svarbu išlaikyti kuo didesnę vidurinę klasę, mat ji yra didžiausia vartotojų grupė. Kuo didesnė ši klasė, tuo mažiau žmonių skursta.

„Daugiau negu 600 tūkst. gyventojų, tai svarbi ekonomikai grupė, turi svarbius vartojimo įpročius“, – akcentavo G. Ilekytė. 

Gyventojai su vidutinėmis pajamomis sugeba rūpintis savo finansine gerove, būstu, mityba, tad ilgiau būna produktyvūs ir ilgiau gyvena.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.