Jautinio kaspinuočio fragmentus iš mėgintuvėlio traukia ir labai atsargiai rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus parazitologė. Tai jautinio kaspinuočio nareliai. Į laboratoriją, vos prasidėjus naujiems metams, juos atnešė tirti pats pacientas.
„Kreipėsi žmogus, kuris pastebėjo, kad į kelnaites aktyviai pasišalina be išmatų, tiesiog pasišalina kirminukai. Aktyviai šliaužioja kelnaitėse. Tai vat jis sugaudė tuos kirminukus ir atnešė mums“, – sako parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.
Į laboratoriją žmogui teko keliauti net ne kartą.
„Buvo, sakykim, keturi atskiri nareliai, vienu metu pristatė kažkokį objektą žmogus, kaip jam atrodė, kad kažkokie kirmėliukai juda. Ir paskui antrą kartą, kad identifikuoti jau tuos narelius, kad pasakyti koks tai iš tikrųjų yra kaspinuotis. Kadangi yra skirtumas – jautinis ar kiaulinis kaspinuotis“, – pasakoja D. Veitienė.
Pasak specialistės, jautinis kaspinuotis žmogaus organizme gali užaugti ir net iki 25 metrų. Dažniausiai žarnyne ramiai tūnantys randami 12-14 metrų.
Pacientui nė neįtariant, kaspinuotis žarnyne gyventi gali iki 25 metų. O pačiam pajusti, kad yra parazitų, ne taip ir paprasta, nebent galima pastebėti, kaip ir šiuo atveju, kai išorėje pasirodo kirminukai – kaspinuočio nareliai. Jie į aplinką vienu metu iššvirkščia iki 175 tūkstančių kiaušinėlių. Susirūpinti vertėtų, jeigu žmogų pykina ar kamuoja kiti negalavimai.
„Iš žmogaus jis praktiškai suvartoja tas gerąsias medžiagas, kurios reikalingos. Ir žmogus jau pradeda jausti ir tą kliniką. Pradeda pulti kitos ligos, kažkokie peršalimai, lūžinėti plaukai, nagai. Labai būdingos šitoms parazitinėms ligoms įvairios alerginės reakcijos“, – teigia gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Užsikrėsti jautiniu kaspinuočiu, kaip ir žuviniu bei kiauliniu, galime valgydami blogai apdorotą jautieną, žuvį ar kiaulieną. Šiuo atveju žmogus sakė mėgstantis žalią jautieną.
„Infekcijos šalitinis yra ligonis. Jis su išmatomis išskiria to kaspinuočio kiaušinėlius ir užteršia aplinką. Nuo tos aplinkos ir užsikrečia galvijai. Ir galvijo organizme susidaro vadinamos tokios cistos“, – kalbėjo A. Bartulienė.
Cistos slepiasi gyvūno raumenyse. Suvalgęs tokios mėsos, žmogus gali užsikrėsti, mat kiekvienoje cistoje yra kaspinučoio galvutė. Kai žmogus suvalgo nepakankamai apdorotą ar žalią mėsą su tokia galvute, jis ir užsikrečia.
Specialistai piešia schemą, kaip vis dėlto mes galim užsikrėsti parazitais. O schema paprasta. Vieni žmonės valgo, pavyzdžiui, žalią faršą, kitos šeimininkės ragauja, ar mėsoje užtenka pipirų, druskos, kitų prieskonių. Ir tokio paragavimo gana, kad mes užsikrėstume parazitais.
Per 10 metų, pasak specialistų, užsikrėtusiųjų jautinių kaspinuočiu, buvo 3. Žuviniu – 10, kiauliniu – 4 žmonės.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos inspektorius sako, kad vykdoma griežta mėsos patikros kontrolė, tad, legaliai perkant mėsos ar žuvies produktus, tikimybė užsikrėsti nedidelė.
„Tarkim jautinio kaspinuočio atvejai, nustačius lervas raumenyse, visa skerdiena ir skerdimo produktai yra sunaikinami“, – sako veterinarijos gydytojas inspektorius Donatas Šimkus.
Dažniausiai žmonės užsikrečia, jeigu skerdžia gyvulius savo reikmėms smulkiuose ūkiuose ir jokios mėsos patikrinimo nebūna. Tiesa, kaip priduria specialistai, dar didesnė tikimybė užsikrėsti, jeigu maisto ragaujame keliaudami po svečias šalis, taip pat atsivežę produktų iš kitur, ir prastai juos termiškai apdoroję. Tam, kad žūtų parazitai, maistą reikia gaminti 80 laipsnių karštyje.
