Lietuviai savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas vertina labai gerai. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio rezultatai patys aukščiausi visoje Europos Sąjungoje. Birželio mėnesio duomenys rodo, kad Lietuva pagal vartotojų optimizmą aplenkia visas kitas valstybes.
„Nepaisant tų didžiulių neapibrėžtumų, gąsdinimų, realybė nėra tokia bloga, kokios buvo tikėtasi. Palūkanų šuolis, karas Ukrainoje, pandemijos šuolis, neteisėtų migrantų krizė – daug tų neigiamų dalykų aplink sukasi, bet žmonių piniginės, jos toliau pilnėja“, – teigia „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Šiuo metu Lietuvos gyventojų perkamoji galia auga: vidutinės kainos kyla lėčiau nei vidutinės algos, nedarbo lygis šalyje mažas.
„Lietuva ekonomikos išbandymus pastaraisiais metais išgyveno sėkmingiausiai, tas mūsų recesijos epizodas pernai metais namų ūkių finansinės padėties taip reikšmingai nesublogino“, – sako „Šiaulių banko grupės“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak „Citadele“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, gyventojai į savo finansų perspektyvas žiūri geriausiai nuo 2007 m. pavasario.
Lietuviai stipriai lenkia latvius ir estus
Kuo vartotojų pasitikėjimo rodiklis aukštesnis, tuo gyventojų nuotaikos, lūkesčiai yra labiau pozityvūs. Dėl didelio optimizmo, žmonės jaučiasi laisviau: planuoja didesnes išlaidas, perka stambesnius pirkinius.
Po Lietuvos antroje, trečioje vietose rikiuojasi Lenkija, Švedija. O sąrašo dugne randame, Graikiją, Estiją ir Vengriją, kurių gyventojai apimti pesimizmo. Sąraše iš viso tik trys valstybės turi teigimą pasitikėjimo rodiklį. Didžioji dalis Europos skirtingai nei Lietuva gyvena pesimizme.
„Graikijos ekonomika dar iki šiol kenčia 2012–2013 m. krizės, fiskalinio konsolidavimo, kai valstybė labai susimažino biudžetą“, – teigia A. Izgorodinas.
„Vakarų Europos valstybės buvo įpratusios gyventi šiltnamio sąlygomis ir jiems 5 procentų infliacijos šuolis jau yra didžiausia nelaimė.
Kada lietuviams net ir 20 procentų šuolis yra pakankamai įprastas dalykas, nes mes turėjom 2008 metų krizę, kuri buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje: beprecedentė. Mes esame labiau užgrūdinti ir mes augam žymiai sparčiau negu dauguma vakarų Europos valstybių“, – sako Ž. Mauricas.
Didelis lietuvių optimizmas neleidžia Lietuvos ekonomikai ristis į dugną, nes žmonės nebijo pirkti. Visiškai priešinga situacija Estijoje, kuri apimta blogų nuotaikų, ritasi žemyn.
„Latviai per viduriuką, estai yra labai nusiminę. Ir matome Estijos ekonomika neišbrenda iš recesijos 3 metus iš eilės“, – paaiškina Ž. Mauricas.
Padėtis dar gėrės
Tiesa, kiek ilgai Lietuvos gyventojai išliks tokie optimistiški spėlioti sunku. Nes vadinamasis „neapibrėžtumas“ Europoje nedingo.
„To tokio gyvybingo atsispyrimo nuo dugno vakarų kertinėse eksporto rinkose, Vokietijoje, Šiaurės šalyse kol kas nematome“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau padėtį gerina žinios apie ateityje galbūt mažėsiančias bazines palūkanų normas.
„Europos Centrinis Bankas jau vieną kartą apkarpė palūkanų normas, rinkos dalyviai tikisi, kad dar šiemet porą kartų palūkanų normos bus mažinamos“, – sako „Šiaulių banko grupės“ ekonomistė
„Tikėtina, kad gyventojų perkamoji galia tiek atsigavo, kad žmonės jau pradeda mažinti fokusą į taupymą, nes ilgą laiką infliacijos metu vartotojų apklausos rodė, kad žmonių polinkis taupyti kilo, bet paskutinius keletą mėnesių statistika rodo, kad gyventojų, kurie mano, kad dabartinis laikotarpis tinkamas taupyti, tas skaičius pradeda mažėti“, – teigia A. Izgorodinas.
Lietuvos gyventojų nuotaikas ateityje šiek tiek gali pabloginti ir iš lėto spartėjantis kainų augimas. Šiuo metu metinė infliacija, atsispyrusi nuo dugno, po truputį kyla aukštyn.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
