Nors okupantai iki gegužės 9-osios Bachmutą stengėsi užgrobti visomis išgalėmis ir užimtą miestą V. Putinui padovanoti Pergalės dienos proga, šie jų planai žlugo.
Rusams Bachmute pasistūmėti ne tik kad nepavyko, priešingai, okupantai šiomis dienomis patyrė didelių nuostolių: „Nugalėjome nacizmą, nugalėsime ir rašizmą.“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-ioji atskiroji šturmo brigada dalijasi vaizdo įrašu ir tvirtina, kad per dvi dienas trukusius mūšius Bachmuto pietvakariuose jie sumušė okupantų 72-osios šaulių brigados dalinius, išlaisvino dalį teritorijos ir paėmė į nelaisvę nemažai rusų karių.
Dar vakar apie iš mūšio lauko gėdingai pabėgusius V. Putino karius ir maždaug pusę tūkstančio rusų lavonų prie Bachmuto kalbėjo J. Prigožinas. Bachmutą ginantis „Azov“ pulko įkūrėjas patikslina – ukrainiečiai nukovė dvi rusų armijos kuopas.
„Sunaikinta brigados žvalgyba, sunaikinta daugybė šarvuočių, į nelaisvę paimta nemažai karių. Didelius nuostolius patyrė vadinamasis 3-iasis „Wagner“ šturmo būrys. Puolimas buvo vykdomas 3 kilometrų pločio ir beveik 3 kilometrų ilgio juostoje. Visa ši teritorija buvo visiškai išlaisvinta iš rusų okupacinių pajėgų“, – kalba „Azov“ pulko įkūrėjas Andrij Biletskyj.
Ir nors iš Bachmuto jau nieko neliko, mat okupantai jį ištisus mėnesius su žeme lygino visais įmanomais ginklais, net ir viską išdeginančiomis draudžiamomis fosforo bombomis, žinia apie sėkmę prie Bachmuto – įkvėpimas ir už 100 kilometrų, prie Avdijivkos, su priešu kovojantiems Ukrainos gynėjams.
„Šioje fronto dalyje priešas yra labai aktyvus. Mes iššauname nuo trijų iki keturių sviedinių, kartais net mažiau ir iš karto priešas mums atsako ugnimi“, – sako Ukrainos karys Andrij.
Visgi kontrpuolimo laukimo nuotaikomis gyvenantys kariai abejonių dėl savo pergalės neturi.
„Kalbant apie kontrpuolimą, mes visada pasiruošę. Visada. Tegul mums duoda daugiau amunicijos, o tada jau naikinsime priešą kiek įmanoma“, – tvirtian Andrij.
O kiti Ukrainos kariai nuotaiką prasiskaidrina dainomis: „Virš Krymo dangus apsitraukė dūmais. Maskoliai Kryme nemiega. Pašlemėkai Rusijoje dega.“
Savo ruožtu V. Zelenskis praneša ir apie dar vieną amerikiečių karinės paramos paketą.
„Bendra suma yra 1 milijardas 200 milijonų dolerių. Artilerija, apsauga nuo teroristų raketų ir bepiločių orlaivių bei kiti dalykai, skirti sustiprinti mūsų gynėjus ir gynėjas“, – teigia V. Zelenskis.
Kažin kiek dešimčių milijardų iš paprastų rusų kišenės prireiks, kad Ukrainą prieš daugiau nei metus užpuolęs V. Putinas galėtų ir vėl girtis karine Rusijos galia.
Juk vakarykštis Pergalės dienos paradas parodė, kur iš tikrųjų įvyko demilitarizacija. Šiemet parade riedėjo vos vienas senovinis tankas, o aviacija nepasirodė išvis. O štai Rusijos denacifikacija, matyt, dar prieš akis. Štai rusai, gatvėje paklausti ko jie labiau norėtų – didesnio atlyginimo, tačiau jokio parado, ar pompastiško parado, bet skurdesnio gyvenimo – renkasi nedvejodami:
„Aš rinkčiausi paradą, nes bent jau kartą per metus susirenka žmonės. Tai visų bendra šventė. Dėl to man, žinoma, geriau paradas.“
„Karinė galia aukščiau visko. Be karių – niekur. – O kiek metų turėtų rengti paradus? 10, 20, 30 metų? – Visą gyvenimą.“
„Reikia parodyti, kad mes galime už save pastovėti, kad mes turime technikos. Ir kai sako, kad mes ten baterijas iš virdulių išimame, tai tegul pamato, kad ne...“
Nepageidaujamo dėmesio vakar Maskvoje sulaukė ir Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka. Regis, jis turi sveikatos problemų ir savo kojomis nueiti nebegali nė 300 metrų. Kai keli dar bijančių V. Putino šalių lyderiai su diktatoriumi rinkosi į aikštę, A. Lukašenka, aptvarstyta ranka, jau laukė jų sėdėdamas, o paskui iki Nežinomo kario paminklo jį atvežė V. Putino apsauginiai.
Be to, A. Lukašenka nedalyvavo šventiniuose pietuose ir iškart išskrido į Minską su medikų palyda. Nepatvirtintais duomenimis, A. Lukašenka kenčia nugaros skausmus, jam esą reikalinga operacija, tačiau dėl sankcijų operuotis Vakarų šalyje jis, nors ir nori, tačiau negali.
Tuo metu Lenkija skėlė antausį Rusijai. Kaliningradą ir Kaliningrado sritį rekomenduoja vadinti tik lenkų kalba – Królewiec, arba Karaliaučiumi. Dabartinis rusiškas pavadinimas yra nesusijęs nei su miestu, nei su sritimi, mat Kaliningradu jis tapo sovietų veikėjo Michailo Kalinino garbei, kuris dar ir siejamas su Katynės žudynėmis Lenkijoje. Į šią nors ir simbolinę rekomendaciją iškart sureagavo Kremlius.
„Tai net ne rusofobija. Tai – beprotybė. Tie, procesai, kurie vyksta Lenkijoje. Mes žinome, kad istoriškai Lenkija karts nuo karto papuola į šią beprotybę dėl neapykantos rusams“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Lenkijoje ši rekomendacija Kaliningradą vadinti Karaliaučiumi įsigaliojo vakar, V. Putinui nepergalingai švenčiant Pergalės dieną.
