Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir žurnalistas Vladimiras Laučius.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, lankydamasi Lietuvos pasienyje pasakė, kad Lietuvos siena padės saugoti visą Europos Sąjunga, bet ar tikrai padės?
Na, žinot, kai matuoji pokytį Europos Sąjungoje, reikia visą laiką turėti kontekstą. Tai dar prieš keturis metus, kai mes statėm tvorą, fizinį barjerą ir prašėm pinigų iš ES, tada ES net nenorėjo apie tai girdėti. Davė stebėjimo sistemoms, kas jau buvo gerai, bet apie fizinį barjerą nebuvo nė kalbos. Dabar jau pokytis yra, nes jau suprantame, kad sienas reikia saugoti. Na, pagaliau. Bet, aišku, jau tas mechanizmas, kuris yra siūlomos valstybėms narėms, jis yra paskolų mechanizmas. Jis yra tai, kad tu gali paimti paskolą, kad ir lengvatinę, atiduoti ją per tikrą metų laiką, bet jeigu mes norime akseleruoti daug dalykų, reikėtų dotacijų.
Jūs galite paaiškinti, kodėl to atsisakoma?
Žinote, man atrodo, jie vis tiek Rusijos karo prieš Ukrainą nevertina kaip tokios fundamentalios, egzistencinės grėsmės Europos Sąjungai. Ir todėl vis tiek laikosi konvencinių mechanizmų tokių kaip paskolos. Nes vis tiek buvo kovidas.
Kovidas kaip tik pademonstravo solidarumą tokį, kokio mes tikėtumėmės. O dabar, kai kariuomenė stovi prie sienos, ką pati U. von der Leyen pripažįsta ir sako, kad mes kartu su jumis. Taigi jeigu jūs kartu duokite pinigų, o ne skolų.
Taip, bet aišku yra įvairios didžiausios šalys, kurios turi savo fiskalinę disciplinos sampratą, kitus reikalavimus.
Neseniai patvirtintas ilgalaikis ES biudžetas, jame lygi ir numatyti 8 milijardai Lietuvai paskolų pavidalu ir kaip sakė mūsų prezidentas, 7 milijardai divizijai ir 1 milijardas pasieniui. To užteks Vytauto Didžiojo gynybos linijai, apie kurią jūs kalbate?
Na, pradėjo judėti Krašto apsaugos ministerija (KAM) po mūsų pristatymų ir matome, kad ir opozicijoje būnant tu gali daryti pokytį, tas yra džiugu. Dabar laukiam atsakymo į mūsų pasiūlytą dronų sienos koncepciją, kurį leistų sukurti 215 kilometrų nepraeinamumo zoną mūsų pasienyje. Išsiunčiau laiškus prezidentui, krašto apsaugos ministrei, tai laukiame susitikimų, pasižiūrėsim, ar jie įvyks. Na, taip be abejo, tai yra svarbūs pinigai, be jokios abejonės, bet juos reikia labai atsakingai naudoti ir tie pirkiniai turi būti aiškiai pagrįsti prioritetų sąrašu.
O mes vietoje sienos dronų turėsim trijų lėktuvų sieną iš Brazilijos?
Darau viską, kad to neturėtume. Kitaip tariant, kad tai neįvyktų. Manau, apie tokius transportinius lėktuvus galime kalbėti tik tada, kai būsime sukūrę diviziją, kai turėsime ją pilname operaciniame pajėgume. Kai turėsim dronų sieną, tada bus galima kalbėti apie lėktuvus, kurie galėtų pakeisti „Spartaną“, galintį veikti dar iki 2036 metų, jeigu tu jį modernizuosi.
Bet KAM sako, kad negalima, o modernizacija kainuoja labai daug – apie pusantro šimto milijonų eurų, kurių nereikėtų švaistyti ir geriau pirkti tris braziliškus lėktuvus.
Na, pirmiausia pradėkime nuo to, kad tai yra braziliški lėktuvai. Tai iš tokio pirkimo tu neturi jokios geopolitinės naudos.
Bet sakoma, kad amerikietiški būtų daug brangiau, o ir europietiški nepritaikyti kariniams poreikiams.
Ne, jokiu būdu. Europietiški yra tokie, kuriuos tu galėtum panaudoti su SAFE programa ir pagal paskolas nusiimti naštą nuo mūsų biudžeto.
Bet esminis dalykas tas, kad jie sako, jog nebeskraidys „Spartanas“ po 2030-ųjų metų.
Ne, ne, ne. Tai čia ir buvo labai įdomus niuansas. Buvo paskleista tokia žinia, po to jau atsėmė tą mintį, kodėl? Nes 2030 metais įsigalioja ES direktyva, kuri civiliniams skrydžiams draudžia dėl tam tikrų kuro parametrų „Spartanams“ skraidyti. Bet kariniams skrydžiams jokių draudimų nėra.
Tai kodėl tas argumentas buvo naudojamas? Todėl, kad lėktuvų pirkimas susijęs su VIP zonos įrengimu. Į civilinius oro uostus nebus galima, bet karines misijas vykdyti bus galima. Ir kai mes pagavome šitą argumentą, tai jo jau nebėra ant stalo. Kitaip tariant, „Spartanai“ ir toliau galės skraidyti po 2030 metų, jeigu jie vykdys karines misijas, perkelinės krovinius, užsiims logistiką, karius perveš.
Bet tada mums reikia VIP zonos. Kam ji reikalinga?
Jeigu reikia VIP zonos, reikia mums lėktuvo, aš sutinku, kad galime kalbėti apie tai, apie civilinį lainerį valstybės vadovams. Bet jį galima nusipirkti už 20 milijonų, už 30 milijonų, ne KAM tą turi daryti, o Vyriausybės kanceliarija. Tai kam dabar mes pakišinėjame po kariniais poreikiais kažkieno tylias, komfortabilias keliones? Taip nedaro.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
