Tik klausimas, ar visiems šalies gynėjams pakaks ginklų, šalmų ir šarvinių liemenių. Mat dalies šios ekipuotės trūksta net ir aktyviajame rezerve esantiems kariams.
Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže
Dar iki tampant ministru, Laurynas Kasčiūnas ne kartą važiavo į kariaujančią Ukrainą ir aiškinosi, kokią ukrainiečių patirtį galime pritaikyti mes patys Lietuvoje. Viena iš tokių idėjų – teritorinės gynybos vienetai.
„Žmonės, jeigu mes nenorime matyti Vilniuje, ar kur kitur, tokių vaizdų, tai reiškia, kad mes turime būti pasirengę gintis ant linijos. Tai reiškia ne tik daugiau NATO pajėgų valstybėje, bet ir visos visuomenės įsitraukimas“, – 2022 m. spalį kalbėjo tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Eiliniai Ukrainos vyrai su ginklais saugo tam tikrus objektus, kelio postus ir panašiai. Kitaip tariant, kol Ukrainos kariuomenė fronte, jos užnugarį saugo ir dengia apmokyti vyrai, nepriklausantys kariuomenei. Tad Kasčiūnas užsidegė idėja tą patį sukurti ir Lietuvoje, ir tam ruoštis iš anksto, nelaukiant karo.
„Ar tai būtų tie patys savanoriai, arba koviniai šauliai, arba komendantiniai šauliai, kad per 24 valandas jie žinotų, kur turi būti, kur prisistatyti ir koks jų vaidmuo. Tai mes turime pasiekti tokį lygį, kad didelė dalis visuomenės, bent 10 proc., 200–300 tūkstančių, turėtų tokią viziją aiškią, kur jie, ir ką jie daro“, – dar 2022 m. spalį sakė L. Kasčiūnas.
Paskelbti pirmieji užsiregistravusiųjų skaičiai
Taip atsirado karo komendantūros. Ir šiandien jau skaičiuojami pirmieji rezultatai.
„Turime 6 tūkstančius užsiregistravusių. Aišku, dar reikia pabrėžti, kad registracija dar gyva, aktyvi. Vilnius absoliučiai pirmoje vietoje. Absoliučiai pirmoje vietoje, berods, beveik pusė, gal šiek tiek mažiau. — 49,5 procento. — Vilnius? — Vilnius. — Tai vat“, – teigė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Bet jei vilniečių užsirašė daugiausiai, tai mažiausiai prisidėti prie šalies gynybos panoro:
„Nu, spėkit. Netoli Vilniaus. Šalčininkai 7 žmonės, man atrodo, ar ne? Kaunas – 22,3 proc.“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Dabar kariuomenės specialistai peržiūrės kiekvieno užsirašiusiojo anketas, o per 2 mėnesius, su kiekvienu susisieks asmeniškai. Taip pat bus vykdomas ir sveikatos patikrinimas. Tuomet prasidės įvairūs kursai ir mokymai.
„10 dienų, 81 valanda, kur piliečiai, užsirašę į komendantinius vienetus, įgaus žinias, tokias, kaip šaudymas, elgesys su ginklu, pirmoji medicininė pagalba, topografija, bazinės inžinerijos žinios ir taip pat taktika“, – sakė Karo komendatūrų projekto vadovas Danas Mockūnas.
Be karinio bazinio rengimo, komendantūrų nariai dalyvaus ir dronų valdymo, atsparumo hibridinėms grėsmėms bei pilietinio pasipriešinimo praktinių įgūdžių kursuose.
„Bus reikalingi ne tik pėstininkai, bet reikalingi taip pat logistikos specialistai, dronų specialistai, žmonės, kurie gali užtikrinti IT paslaugas ir t.t. Žodžiu, visi žmonės, kurie turi kažkokią civilinę specialybę, yra laukiami komendantiniuose vienetuose“, – kalbėjo D. Mockūnas.
Abejonės dėl turimos ekipuotės
Tik klausimas, ar viskam pakaks turimų resursų. Valstybei reikia aprūpinti profesionalų kariuomenę, karius savanorius. Galiausiai ir kariuomenės aktyvusis bei parengtasis rezervai, o dabar atsiranda ir komendantūros. Visas šias pajėgas iš viso sudaro daugiau nei 120 tūkstančių piliečių. Metų pradžioje buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas akcentavo, kad kariuomenės sandėliai nėra pilni.
„Galbūt aprūpinkime, pirmoje eilėje, kariuomenę, kuri dabar egzistuoja, viską, kad jie turėtų ir atsargas, ir ginkluotę. Dabar, tuoj pat. — O mums trūksta, ar ne, jūsų žiniomis? — Tai žinoma, kad trūksta, ir atsargų ir ginkluotės. Prioritetas galbūt galėtų būti dabartinės kariuomenės pilnas aprūpinimas, apginklavimas ir aktyvaus rezervo atsargų sukaupimas, būtent aktyviajam rezervui“, – 2024 m. vasarį pabrėžė J. V. Žukas.
Laurynas Kasčiūnas viešai pranešė, kad kariuomenė šiuo metu turi apie 60 tūkstančių automatinių ginklų. Iš jų pusė vokiški G36, o kita pusė, senesni, švediški AK4. Taip pat turime apie 40 tūkstančių šalmų ir apie 25 tūkstančius šarvinių liemenių. Karius profesionalus ir savanorius, kurių beveik 20 tūkstančių, aprūpinti pavyksta. Bet pridėjus ir aktyvųjį rezervą, gaunasi 50-ies tūkstančių žmonių skaičius. Automatų pakanka, bet šalmų ir liemenių – ne.
„Jeigu kalbame apie reguliarią kariuomenę ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), tai visiškai padengia. Visiškai padengia, ir netgi lieka aktyviajam rezervui. Bet aktyvus rezervas – truputėlį kitas pobūdis. Tai rezervas, vis tiktai. Be abejo, mes plečiame tuos skaičius, ir reikės pasiekti, kad visas aktyvus rezervas visa tai turėtų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kai buvo pristatoma modernaus kario aprūpinimo programa, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras atskleidė, kad dabartinis tikslas yra turėti ginkluotės ir ekipuotės beveik 80-iai tūkstančių karių. Tiesa, jis jau skaičiavo ir su naktinio matymo įranga, bei lazeriniais taikikliais ant ginklų.
„Pilnas 30 tūkstančių aprūpinimas būtų 2025 metais, iki 2027 metų būtų 70 tūkstančių ir iki 2030 metų – 77 tūkstančiai“, – 2024 m. rugpjūtį kalbėjo R. Vaikšnoras.
Šiemet kariuomenės finansavimas rekordinis – maždaug pustrečio milijardo eurų. Tai sudaro apie 3,2 procento, nuo bendrojo vidaus produkto.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
