Papasakokite, kaip jums teko susidurti su kunigo seksualine prievarta.
Būdamas vaikas, keliavau į katalikišką vaikų vasaros stovyklą, skirtą socialiai remiamų šeimų vaikams. Buvome iš socialiai remtinos šeimos ir Trakuose kiekvienais metais vykdavo tokia stovykla. Toje stovykloje prie manęs seksualiai priekabiavo kunigas.
Tai prasidėjo nuo to, kad jis įlįsdavo į palapinę, vėliau ateidavo į kambarį. Stovyklos metu iškart pasidalinau apie tą situaciją su stovyklos vadove, bet iškart buvau apkaltintas tuo, kad kunigas yra labai gerbiamas ir mylimas ir to tikrai negali būti. Kai kitą savaitę į tą stovyklą turėjo važiuoti mano brolis, labai garsiai prašiau mamos, kad jo neleistų.
Ir tie atvejai buvo ne vienas, ne du?
Taip, tai buvo kokie trys atvejai.
Prabilo tik suaugęs
Koks tyrimas ir kada buvo pradėtas po jūsų tokios patirties su kunigu?
Po to, kai pristačiau parodą.
Tai praėjo jau maždaug 17 metų?
Taip. Na, neprisimenu, kiek ten tiksliai tų metų, nes vis dėlto tą laiką tiesiog gyveni gyvenimą, tu neskaičiuoji metų. Bet iš esmės, kai pristačiau parodą, aš pristatinėjau savo situaciją, savo istoriją, kas man įvyko tuo metu vasaros stovykloje. Žmonės labai empatiškai pradėjo dalytis savo istorijomis – moterys dalijosi apie savo prievartas, taip pat ir vyrai. Taip pat buvo atėjusi viena šeima, kuri nupasakojo, kad jų vaikui yra įvykusi panaši situacija. Parodai pasibaigus, aš nusprendžiau, kad turiu kažką daryti su šia informacija. Todėl viską užrašęs kreipiausi į bažnyčią, suteikdamas ir tam tikrą galimybę jiems patiems išsivalyti žinant šią situaciją.
Apklausa labiau priminė tardymą
Ir bažnyčia dėl jūsų istorijos buvo pradėjusi savo tyrimą, baudžiamąjį procesą?
Bažnytinį tribunolą. Jis baigėsi... Na, pradžioje galbūt ne tai, kad kuo jis baigėsi. Jis tęsiasi amžina tyla ir be jokio atsako. Kad ir kiek laiškų būtų siųsta, į juos niekada nebuvo atsakyta. Ir tai tęsėsi gerus metus, iki to laiko, kol kunigas mirė.
Ar kurijoje jums buvo lengva įtikinti, kad jūsų atvejis yra tikras ir kad jūs norite tyrimo, atsakomybės?
Galiu pasidalyti tik tuo, kad niekuomet nesu buvęs jokiame tardyme, bet tai buvo greičiausiai panašiausia į tai, kai sėdi trys bažnyčios atstovai: kunigas teisėjas, kunigas advokatas ir kunigas psichoterapeutas. Ir staiga pokalbio metu, kai jautriai dalijuosi istorijos momentais, kurie yra tikrai sunkūs, pradedamas glamžyti popieriaus lapas. Aš prašau, kad nustotų. Arba tiesiog pradedama klausinėti, kodėl žiūrėjai į tą pusę, o ne į tą pusę, kodėl kojas užkeli viena ant kitos? Tai ne aukos išklausymas, o visiškas psichologinis spaudimas.
Jūs tiesos iki galo taip ir nesužinojote. Net nesužinojote, kiek toli buvo pažengęs bažnyčios baudžiamasis procesas ir tyrimas. Dabar Lietuva išgirdo didelę naują bylą apie tai, kad daugiau nei 20 metų du kunigai galbūt vykdė nusikalstamą veiką. Kokios mintys jus aplankė, kai tą žinią išgirdote?
Tai išgąsdino, bet kartu tam tikra prasme tai patvirtino, kad tai nėra vienetinis atvejis, nes pati bažnyčia anksčiau, kai aš kreipiausi, sakė apie tai, kad tokių situacijų nėra. Susitikime su Gintaru Grušu jis buvo paminėjęs tokį sakinį, kad aš, kovodamas su bažnyčia, kovoju su milijonais žmonių, milijonais kareivių. Ir tą aš priėmiau kaip tam tikrą grasinimą apie tai, kad, kalbant apie tai, tu susiduri su tūkstantine minia.
Visa ši situacija patvirtina, kad bažnyčia yra linkusi tylėti ir slėpti. Neįmanoma nežinoti, kad tai vyksta tokį laikotarpį, net ir 2025 metais.
Ar situacija gali pasikeisti?
Žinome, kad įtariami kunigai yra du ir abiejų asmenybių nei prokuratūra, nei bažnyčia neatskleidė, netgi to kunigo, kuris savo kaltę pripažįsta. Bažnyčios teisininkai sako, kad taip norima apginti aukas. Jūs, kaip buvusi tokios prievartos auka, ar reikia aukoms tokios apsaugos – slėpti tokio kunigo vardą?
Kadangi tai yra teisėsaugoje ir teisėsauga tuo rūpinasi bei bando padaryti, kad viskas būtų sąžininga ir teisinga, aš pasitikėčiau jų vertinimu. O tai, kad bažnyčia bando slėpti, tai čia jau kitas dėmuo.
Ko reikia, kad tokių bylų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo bažnyčioje tarp kunigų Lietuva nebeturėtų?
Reikia kiek įmanoma labiau atskirti politiką ir teisės leidybą nuo bažnyčios. Šiuo metu bažnyčia yra visose gyvenimo grandyse, daranti labai stiprią įtaką ne tik institucijoms, bet ir individams – individams, kurie yra galios pozicijose, tiems patiems Seimo nariams, įvairioms grupėms. Tai šita atskirtis privalo būti didelė.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
