Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dar neseniai valdžioje buvę, bet dabar opozicijoje atsidūrę konservatoriai pristatė savo gynybos stiprinimo planą Lietuvai.
Ir nors plane tokios idėjos, kaip visuotinis šaukimas, oro gynybos sistemų ir prieštankinės ginkluotės pirkimas, civilinės saugos klausimai, iš esmės jame nieko naujo. Tas pačias idėjas pristatinėjo ir kai kurias net pradėjo įgyvendinti tie patys konservatoriai.
Siūlo tai, ko nespėjo padaryti
Tačiau jie siūlo ir idėjas, kurių patys nesugebėjo priimti būdami valdžioje. Pavyzdžiui, pakeisti teisės aktus, kad sprogmenys galėtų būti gaminami Lietuvoje.
„Pradėjau dronus, bet, pavyzdžiui, sakykime, sprogmenų gamybai reikia daugiau energijos. Reikia keisti teisės aktus – taip, nepakeitėm, dabar reikia imti, susiburti, ir pakeisti. Iš tikrųjų. – Kodėl nepakeitėte? – Dėl to, kad yra reguliavimas... susikirto VRM ir KAM požiūriai. – Konservatorių ministrai nesutarė? – Ne, čia yra daugiau sisteminiai požiūriai“, – paaiškino išrinktasis konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors praėjusią kadenciją vidaus reikalų ministrė buvo konservatorė Agnė Bilotaitė, o krašto apsaugai vadovavo konservatoriai Arvydas Anušauskas su L. Kasčiūnu, pasirodo, kad dėl sprogmenų gamybos Lietuvoje įtakingiausi buvo ne ministrai, o ministerijų biurokratai. Konservatoriai nesugebėjo jų palaužti.
„Tas konfliktas, kuris buvo anksčiau, tarp VRM ir kitų ministerijų, jis išlieka. Ne tai, kad konfliktas, VRM jis turi labai radikalią poziciją, jie nenorėjo liberalizuoti ginklų, šaudmenų, viso šito įstatymo“, – dėstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
„Mes tikrai labai gerai bendraujame su ministre, ir jeigu tokių nesutarimų ir būtų, tai manyčiau, kad politikai suras sprendimo kelią“, – tikino vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Dabar, esant tokioms geopolitinėms aplinkybėms, kažkaip aš turiu nuojautą, kad visus tokius nesutarimus galėsime labai greitai išspręsti“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Krašto apsaugos biudžetas mokesčių mokėtojų pinigais didinamas kasmet ir ši tendencija tęsiasi daugiau nei 10 metų. Šiuo metu kariuomenei skirta 2,5 mlrd. eurų, bet dar šiemet žadama pridėti 800 mln. eurų. Tokio didelio biudžeto mūsų kariuomenė dar nėra turėjusi.
Bet iš konservatorių galima suprasti, kad mūsų kariams vis dar trūksta elementarių aprūpinimo priemonių. Savo plane jie siūlo kiekvienai kuopai nupirkti būtinas medicinos priemones, elektros generatorius, maisto termosus, vandens talpas ir panašiai.
„Skamba, kad pusiau pliki basi mūsų kariai. – Aš tikrai net negaliu paaiškinti, kodėl kolegos konservatoriai tik 3 mėnesius be valdžios ir mano, jog viskas taip sugriuvo“, – piktinosi premjeras Gintautas Paluckas.
„Labai norėtųsi ne politinių kovų, o konstruktyvumo, nes laiko tai nėra. Ir tie žmonės, kurie ką tik visą kadenciją dirbo Vyriausybėje, per 3 mėnesius amnezija tikriausiai nesusirgo. O jeigu kažką norėjo įgyvendinti, bet to nepadarė, tai dabar galėtų padėti tai įgyvendinti“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Pasiūlymai – įtartini
Gali būti, jog konservatoriai nusprendė tiesiog pasireklamuoti visuomenėje – surašė visko daug, nežiūrėdami, kokia situacija yra iš tiesų. Kitas pavyzdys – prie reikalingų naujų sprendimų jie rašo, kad būtina užsitikrinti NATO greitojo reagavimo pajėgų dislokavimą Lietuvoje, dar iki pradedant svarstyti 5-ojo straipsnio aktyvavimą, jeigu iškiltų užpuolimo grėsmė. Bet tą daryti jau dabar gali NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas. Karininkas, o ne politikas.
„Jis gali, parengties keliu gali, treniruotėm gali, tai mes tą įtvirtiname, kaip labai didelį svarbų interesą. – Bet ar mes kažko neturime, kad galėtume tai įgyvendinti? – Ne ne, čia ne apie tai. Patį principą įtvirtiname“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Naujame plane siūloma stiprinti visuomenės įsitraukimą į krašto gynybą, ką konservatoriai buvo pradėję daryti, taip pat didelį dėmesį skirti dronams bei priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemoms. Nors ir dėl jų konservatoriai spėjo sudaryti kontraktus, laukiama pačių sistemų pristatymo.
„Turi turėti tiek priemonių, kad uždengtum visą Lietuvos pasienį. Visą Lietuvos pasienį. Todėl viena iš idėjų, labai konkrečių, ant arterinių kelių reikia pradėti įrenginėti atramos taškus, atramos punktus“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Įvairūs nuogąstavimai, jog nėra rūpinamasi kontrmobilumo priemonėmis, yra iš piršto laužti, nes ir ateinančią savaitę bus paskelbta, jog prieštankinių minų įsigijimui yra skiriama virš 50 milijonų eurų, tai yra mūsų vietinės industrijos ir pramonės užsakymas“, – tvirtino G. Paluckas.
Iš esmės socdemai tęsia konservatorių pradėtus darbus, neneigdami jų idėjų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
