Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo L. Kasčiūnas ir politologas, apžvalgininkas Vladimiras Laučius.
Jūs aštriai sukritikavote užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Už ką?
Mums reikia veikiančios diplomatijos, o ne „twitter'io diplomatijos“. Na, jeigu kalbant apie kontrabandinį balionų krizės valdymą, akivaizdu, yra vidaus namų darbai, bet yra ir užsienio politikos srityje darytini darbai. Na, pavyzdys, jeigu tu priimi sprendimą uždaryti sieną su Baltarusija – aš šį sprendimą sveikinau – būtų labai gerai ir sveika užtikrinti, kad kaimynai lenkai, latviai darytų tą patį.
Jeigu tu kalbi Europos formatuose apie tai, kad reikia kurti papildomas sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui, tai kryptis, kuri tikrai verta dėmesio, tačiau tu negali būti vienas, tu turi suformuoti koaliciją, kuri ir atstovautų mūsų nacionaliniams interesams. Tai išvada paprasta: šioje krizėje mes nesame subūrę sąjungininkų paramos. Čia yra esminė problema ir tai yra didžiausia kritika mūsų diplomatijai.
Ar iš to darytina išvada, kad jeigu lenkai ir latviai neuždaro sienos ir nevykdo tokios radikalios politikos Baltarusijos atžvilgiu, tai mes turėtume labiau derintis prie Varšuvos ir Rygos?
Aš siūlyčiau padaryti truputėlį atvirkščiai, tai yra sutelkti paramą, kad būtume vieningi ir ta vienybė jau leistų visiškai kitokį svertą turėti.
Turbūt todėl, kad mes nepaaiškinam ir nesurinkę pakankamai įrodymų, nepadėję ant stalo ir pasakę, kad, kolegos europiečiai, čia visų mūsų problema, padėkite ją mums išspręsti. To tiesiog nėra padaryta, nėra padaryti šitie diplomatijos namų darbai.
Jūs tada šiek tiek pats sau prieštaraujate, nes iš ankstesnių jūsų pareiškimų nuskambėjo ir tai, kad mes nesiderinam prie JAV, kurių politika visai kitokia. Jie siūlo labiau atsiverti Baltarusijai, o mes užsiveriame.
Tai yra „dvieismė“ strategija – tai galima daryti per spaudimą, apie kurį jau kalbėjau, galima daryti per Lietuvos interesų prikabinimą prie amerikietiškos naujos politinės linijos santykiuose su A. Lukašenkos režimu.
Na, kitaip tariant, jeigu JAV derasi su A. Lukašanka dėl politinių kalinių paleidimo, susikuria tam tikrą humanitarinį koridorių, tai tokiu atveju Lietuvos diplomatija turi padaryti viską, kad šalia to koridoriaus būtų amerikiečių žodyne labai paprastas dalykas – nekurkite kaimynams problemų. Viena iš sąlygų mums kalbėtis toliau: nekurkite kaimynams problemų. Ar amerikiečiai stumia šitą klausimą, ar amerikiečiai atstovauja šitam mūsų poreikiui? Aš turiu abejonę.
Bet mes puikiai žinome, kad JAV norėtų dėl tranzito susitarti su tomis šalimis, per kurias tas tranzitas vyktų. Lietuva yra tokia šalis, kalbant apie prekių iš Baltarusijos tranzitą. Tai kokia mūsų pozicija: pritarti amerikiečių norui, kuris akivaizdus ir mes puikiai žinome, mūsų diplomatai žino, ar toliau kariauti vertybinį karą su Baltarusija?
Mes, kai einame į kokį nors geopolitinį žaidimą, turime labai aiškiai apsibrėžti, kur yra mūsų „raudonos linijos“: kur tu gali nusileisti, kur tu negali nusileisti. Tai labai paprasta ir aišku. Tai nereiškia, kad jeigu tu prikabini mūsų interesą prie amerikietiško naujo puslapio santykiuose su A. Lukašenka, paremto įkaitu, politinių kalinių sugrąžinimu ir išlaisvinimu, tai nebūtinai reikia kalbėti apie tranzitą, galbūt yra kiti, sakykime, kažkokie nedidukai dalykai, kuriuos galimi aptarti.
Bet šia prasme, aš manau užtektų ir tvirtesnio amerikietiško žodžio. Lenkija irgi pradėjo naują santykių etapą, atidarė punktus, nori iš Baltarusijos rėžimo kalėjimų ištraukti lenkų kilmės politinius kalinius. Mūsų diplomatija turėtų veikti per Lenkiją, kad lenkai irgi signalizuotų, jeigu norim kalbėtis, ponas Lukašenka, na, nekurkite problemų Lietuvai, nekurkite problemų kaimyninėms šalims.
Na, bet Lenkija turi ambasadą Baltarusijoje, o mes neturime. Lenkija, matyt supranta, kad A. Lukašenka vis dėlto yra Baltarusijos vadovas, o mes gyvename tame pasaulyje, kuriame Sviatlana Cichanouskaja yra Baltarusijos prezidentė. Tai normalu?
Trūksta mums ilgalaikės aiškios strategijos Baltarusijos atžvilgiu. Tarkim, galime pasiūlyti teorinį modelį A. Lukašenkai: mes galime pelnu imti sankcijas, bet padaryti viską, kad paleistų visus kalinius, atliktų tam tikras demokratines reformas, bet ir išvestų Rusijos karines bazes iš teritorijos, kad rusų karių nebūtų. Manau, A. Lukašenka jau nebepajėgus taip padaryti.
Visą TV3 Žinių „Dienos komentarą“ žiūrėkite straipsnio viršuje.
