Pasak medikų, kai kurie svorį bando mažinti neteisingai – badauja ar imasi kraštutinių dietų, nors svarbiausia yra subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas.
Žmonės ima susigyventi su nutukimu
35-erių Kazys jau penkerius metus dirba sporto treneriu. Tačiau, kaip pats atvirauja, su sportu ir judesiu „draugavo“ ne visada.
„Buvau ganėtinai pilnas – svėriau 120–125 kilogramus. Kai negali pabėgti 10 metrų, sunku užsirišti batus ar susilenkti, tampa aišku, kad reikia pokyčių“, – pasakojo „Gym+“ sporto treneris Kazys.
Vyras numetė keliasdešimt kilogramų. Kaip pats pasakojo, tai užtruko kone trejus metus. Dirbdamas treneriu Kazys pastebi, kad dažnai žmonėms pritrūksta motyvacijos keistis.
„Žmonių, kurie turi nutukimą, sporto salėje matome labai mažai. Dažniausiai jie nieko nedaro – toks jausmas, kad yra su tuo susigyvenę ir nenori keistis. Tai iš tikrųjų truputį liūdina“, – sakė Kazys.
Statistika atskleidžia, kad daugiau nei pusė Lietuvos suaugusiųjų turi antsvorio, o apie penktadalis – nutukimą. Nutukimas sukelia antro tipo cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas bei didina riziką susirgti kai kuriomis onkologinėmis ligomis.
„Skaičiuojama daugiau kaip 300 kitų ligų, kurioms nutukimas yra rizikos veiksnys. Depresija – taip pat vienas iš tokių sveikatos sutrikimų“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad gyventojai maistą perka negalvodami apie savo sveikatą.
„2025 metų tyrimo rezultatai atskleidė, kad sveikata vėl yra trečioje vietoje, kaip buvo iki pandemijos. Pirmoje vietoje – skonis, antroje – kaina“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Riebalų teikiamos energinės vertės dalis paros maisto racione viršija rekomenduojamą kiekį. Nutukimas gydomas prižiūrint žmogaus mitybą, skiriant medikamentus, o kartais prireikia ir chirurginio gydymo.
Gresia trumpesnė gyvenimo trukmė
Su šia problema susiduria ir Lietuvos vaikai – antsvoris ar nutukimas nustatomas kas penktam.
„Jei taip tęsis, dabartiniams vaikams gresia daugiau sveikatos problemų, o jų gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė nei jų tėvų“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas.
Pasak gydytojų specialistų, paaugliai dažnai nevalgo pusryčių, o pertraukų metu mokyklose nespėja pavalgyti. Tuomet jie užkandžiauja cukraus kupinu, kaloringu greituoju maistu.
Medikai pasakoja, kad nuo nutukimo vaistais kartais tenka gydyti paauglius nuo 12 metų. Kai kurie imasi ir drastiškų veiksmų – pradeda protarpinį badavimą arba išvis nevalgo.
„Protarpinis badavimas gali nustekenti organizmą dėl kai kurių maistinių medžiagų trūkumo, jeigu netinkamai sudėliotas valgymo režimas“, – sakė Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Pasak specialistų, svarbu prižiūrėti tiek fizinį aktyvumą, tiek mitybą.
Nutukimo asociacijos prezidentė įžvelgia ir kitą problemą – medikams dažnai neaišku, kaip diagnozuoti nutukimą ir kokius tyrimus atlikti, nes nėra nustatytų gairių.
„Nutukimo problemai spręsti strateginio dokumento neturime. Jeigu toks poreikis iš nevyriausybinių organizacijų pasiektų Sveikatos apsaugos ministeriją, tikrai, kaip ir visada, pakviestume prie bendro diskusijų stalo“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Tyrimai atskleidžia, kad nutukę žmonės yra 70 proc. labiau linkę būti hospitalizuojami arba mirti nuo įvairių infekcinių ligų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
