Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Gamtininkai baiminasi ir tvirtina – jei tendencijos nesikeis, kai kurių rūšių sparnuočių Lietuvoje gali išvis nebelikti. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos paukščių nykimo problemą pripažįsta, tačiau veiksmų nesiima.
Gyvūnų globos centruose darosi ankšta
Šiemet gyvūnų globos centre atsidūrė virš 200 baltųjų gandrų. Tiesa, čia patenka ne tik gandrai, bet ir kiti susižaloję sparnuotieji.
„Jeigu smulkesnis paukštis, dažnai pasitaiko ir atsitrenkimų į pastatus, į stiklus, gandrų atveju dažnai pasitaiko sparnų sužeidimai, lūžiai, įvairios traumos žaizdos <...>. Pavieniai atvejai buvo griežlių, dagilių vieversių šiek tiek pasitaikė“, – apie prieglaugos globotinius TV3 Žinioms pasakojo LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Tačiau ornitologai pastebi bauginančią tendenciją – paukščiai Lietuvoje nyksta.
„Šelmeninė kregždė, kiauliukė, griežlė, pempė, tas pats baltasis gandras, nors laikomas stabiliu, bet, ko gero, yra tokių ženklų, kad populiacija irgi gali mažėti“, – nerimo dėl kai kurių paukščių populiacijos mažėjimo neslėpė ornitologas Gintaras Riauba.
Šokiruojanti statistika
O oficialūs agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos indekso duomenys atskleidžia, kad per 24 metus paukščių populiacijos dydis sumenko perpus.
Štai 2000-aisiais populiacijos indekso reikšmė siekė 100-ą, tuo tarpu 2024-aisiais nukrito iki beveik 49 procentinių punktų.
„Paukščiai tampa kaip kliūtis ekonominei plėtrai ir ganėtinai siauro mąstymo atsiranda supratimas, kad jeigu norime pelno – reikia viską atlaisvinti ir nebekreipti dėmesio į gamtą“, – sakė Všį „Girių inspekcijos“ bendraįkūrėjas Mindaugas Docaitis.
O kai kurių paukščių populiacijos sumažėjimo statistika – netgi tragiška.
Štai, pavyzdžiui, dagilių sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Pasak ornitologų ir specialistų, pagrindinė to priežastis – intensyvėjantis žemės ūkis.
„Ariama žemė, dingsta sėklos, dingsta vabalai, kurie buvo mitybos grandinėje“, – pasakojo M. Docaitis.
Kad užaugintų kvietrugius ir rapsus, kaip „minimum“ septynis kartus yra purškiama įvairi chemija.
„Paukščiai gana yra įprasti tose vietose, kur jiem nieko netrūksta, tai yra maisto ir saugiai perėti tinkamų vietų ir jeigu kažkas aplinkoje pasikeičia <...>. Tai paukščių populiacija pradeda mažėti, nykti“, – pridūrė ornitologas G. Riauba.
Blogą įtaką daro kertami miškai
Pasak ekspertų, paukščiai nyksta ir dėl masiškai pjaunamų medžių. Mat paukščiai tuo metu, kai turėtų sukti lizdus, praranda didžiulius plotus.
Žemės ūkio ministerijos atstovė problemą pripažįsta, tačiau, pasak jos, kiekvienas ūkininkas, kuris prašo Europos Sąjungos paramos už deklaruotą plotą, privalo laikytis įvairių aplinkosaugos reikalavimų – kada galima ir negalima šienauti.
Taip pat žemdirbiai įsipareigoja nenaudoti mineralinių, paukščiams kenksmingų trąšų.
„Nuo kovo 1-os iki rugpjūčio 1-os yra draudžiama kirsti ir genėti medžius ir gyvatvores, krūmynus – tas yra draudžiama, tai yra bazinis reikalavimas ir ūkininkai to privalo laikytis“, – teigė žemės ūkio ministerijos atstovė Rasa Motiejaitė.
O jei nesilaikys – taikomos sankcijos visai paramai. Tačiau šios priemonės ūkininkams yra neprivalomos, tad toli gražu ne visi žemdirbiai jų laikosi.
„Klimatą mes galime kaltinti tais atvejais, kai tikrai būna drėgni metai, vėsūs arba priešingai – labai sausi, karšti metai <...> Bet klimato kaita nėra šiuo metu vienintelė priežastis ir, na, bendrai sakant, mes nesakome, kad kalti ūkininkai – jokiu būdu, bet kalta žemės ūkio politika“, – svarstė ornitologas G. Riauba.
Žūsta ir stabtelėję ant elektros laidų
O paukščius naikina ne tik žemės ūkis, bet ir elektros iškrova – būtent ant elektros stulpų nutūpę taip žuvo jau du apuokai Šiauliuose. Aplinkos ministerija tikina, kad problema – kompleksinė.
„Ir laidų izoliavimas, ir elektros oro linijų keitimas į kabelius požeminius – tai be galo brangios priemonės ir taip greit neįgyvendinamos“, – sakė aplinkos ministerijos atstovas Mindaugas Kirstukas.
„Jeigu ši tendencija tęsis – tiesiog nebeturėsim paukščių. Pasakytų man, kad Lietuvoje nebėra 50 procentų Lietuvos piliečių – aš mažų mažiausiai sunerimčiau“, – nerimavo Všį „Girių inspekcijos“ bendraįkūrėjas M. Docaitis,
O kada bus konkretūs veiksmai ir pokyčiai iš valdančiųjų – neaišku, mat, pasak Aplinkos ministerijos, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
