Į „Kauno vandenų“ nuotekų valyklą Marvelėje kasdien suplūsta tūkstančiai tonų kauniečių nuotekų.
„Vidutiniškai per parą atiteka apie 65 tūkst. kubinių metrų nuotekų, aišku, lietaus arba polaidžio metu, paros kiekis pasiekia ir 100 tūkst. kubinių metrų“, – teigė „Kauno vandenų“ direktorius Ramūnas Šulskus.
Randa net drabužių
Specialistai nuotekose randa vaikų ir suaugusiųjų higienos priemonių ir net drabužių. Vieni patenka su lietaus nuotekomis, kitus, nors ir draudžiama, į kanalizaciją meta žmonės. Aptinka ir neįprastų radinių.
„Pinigų yra atplaukę, bet čia retas atvejis, yra visokių įdomesnių meilės priemonių atplaukę“, – pasakojo nuotekų valyklos viršininkas Vytautas Vitkus.
Nuotekos valomos mechaniškai ir biologiškai, o išleidžiamos stipriai išvalytos, esą rodikliai atitinka nurodytus parametrus.
„Biocheminis deguonies suvartojimo lygis turi būti, fosforo, azoto ir skendinčių medžiagų išvalymai, tai tuos parametrus tikrai pasiekiam“, – tikino R. Šulskus.
Darbuotojai mato, skiriasi nuotekos, iš kurių tik išrinktos šiukšlės, ir vanduo jau po viso valymo proceso, toks išleidžiamas į Nemuną, jis dažnai yra švaresnis nei upės vanduo.
Tačiau nuotekų valymo reikalavimai kasmet griežtėja, tad įmonei kyla nemenkų iššūkių.
„Dar yra ir tų specifinių medžiagų, amžinųjų teršalų ir mikroplastikų, tai yra tie ftalatai vadinami, kuriuos reikalaujama valyti. Tokios technologijos neturim įdiegę“, – dėstė „Kauno vandenų“ direktorius.
Tokios technologijos kainuoja milijonus, kurių įmonė neturi. Užkrauti tokią naštą gyventojams būtų neadekvatu, tokiu atveju sumažėjęs geriamojo vandens tarifas šokteltų į neregėtas aukštumas. Sakė, jei nesulauks paramos, greičiausiai teks galvoti apie paskolas.
„Ir direktyvose svarstoma, kad tai būtų adekvatu sąnaudos naudai, kurią gausime geriau išvalydami“, – pabrėžė R. Šulskus.
Gauna baudas
Pasak mokslininkų, neišvalyti pavojingi teršalai grįžta į gamtą, teršia upes ir jūras, o su jūrų gėrybėmis patenka į žmogaus organizmą ir jį nuodija.
„Ne tik ftalatai, o ir fenoliai, policikliniai aromatiniai vandeniliai, mikroplastikas, pavojingos mikro medžiagos, tokie kaip vaistų likučiai keliauja į paviršinius vandenis ir patenka į maisto grandinę – su žuvimis ir jūros produktais mes juos suvalgome“, – tvirtino VDU Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja Laima Česonienė.
Tad, kol nėra pinigų naujausioms technologijoms, tenka mokėti baudas.
„Mes buvome įsipareigoję iki 2025 metų pasiekti, kad mūsų vandenys atitiktų geros būklės klasės kriterijus, tačiau matom, kad to nepasiekiame ir mes mokam baudas“, – kalbėjo L. Česonienė.
„Už išleidžiamą išvalytą vandenį, kuriame lieka teršalų, per metus sumokam apie pusę milijono eurų“, – teigė „Kauno vandenų“ direktorius.
Pasaulyje sparčiai mažėja geriamojo vandens atsargos, tad kai kurios turtingos valstybės nuotekas jau valo net iki pakartotinai vartojamo vandens. Ar taip nutiks ir Lietuvoje?
„Daugiausia arabų šalyse, kur vanduo yra ypatingai brangus, išvaloma iki geriamo vandens lygio. Tačiau sąnaudos tai pakankamai didelės ir neadekvatu būtų Lietuvoj valyt iki tokio lygio, kai mes turim didelius išteklius požeminio geriamo vandens“, – tikino „Kauno vandenų“ direktorius.
„Esant klimato kaitai šitas poreikis gali greitai pasikeisti“, – perspėjo L. Česonienė.
Nors pasaulyje vandens yra gerokai daugiau nei sausumos, skaičiuojama, kad vos 3 procentus jo galima vartoti.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
