Nuo 2022 metų pradžios, per trejus metus, maisto produktų kainos ūgtelėjo įspūdingai – pienas ir kiaušiniai vidutiniškai pabrango 45 procentais, duonos ir kruopų kainos ūgtelėjo 43 procentais. Ženkliai pabrango ir kiti maisto produktai, pavyzdžiui, mėsa (37 proc.) ar žuvis (29 proc.).
2024 m. maisto kainos augo lėtai, tačiau gyventojams tai menka paguoda, nes dauguma produktų neatpigo, o ir ne visų gyventojų perkamoji galia auga taip sparčiai, kaip rodo šalies vidurkis. Pienas ir kiaušiniai nuo pernai metų pabrango 3,8 proc., duona ir kruopos – 1,1 proc., mėsa – 0,5 proc., žuvis – 0,1 proc. Naujoji Vyriausybė skelbia karą aukštoms maisto kainoms: steigs specialią Maisto tarybą.
„Pavesta Žemės ūkio ministrui ją suformuoti, ją turėtų sudaryti pirminė žemės ūkio gamyba, tie, kas gamina maisto produktus, perdirbėjai ir prekybininkai, kurie galėtų maisto tarybą galėtų išnaudoti kaip platformą diskutuojant, dėl kokių priežasčių, kieno sprendimais, kurioje grandyje, tas maisto kainų augimas atsiranda“, – teigia premjeras G. Paluckas.
Premjeras tikisi, kad naujoji taryba išsiaiškins tikslias maisto brangimo priežastis ir pasiūlys sprendimus, kurie padėtų valdyti kainas.
„Šiandien vieni stumdo tą bačką vieni nuo kitų. Ūkininkai sako, perdirbėjai čia kažką daro, perdirbėjai sako, žiūrėkit, čia prekybininkai, o prekybininkai: čia rinka tiesiog, dyzelis pabrango, ūkininkai kažką padarė“, – tikina G. Paluckas.
Konkrečių pokyčių dar neįvardija
Socialdemokratai dar nežino, kokie tikslūs sprendimai gali gimti bandant suvaldyti maisto kainas.
„Būtent Maisto taryba teiktų pasiūlymus Vyriausybei, ką reikėtų daryti vienu ar kitu atveju, kad ta kaina stabilizuotųsi, gali atsidurti ir PVM pasiūlymai, tiems, kurie naudoja naujesnes technologijas. Bet čia spėliojimai, kai taryba pradės dirbti, ji ir priims tuos sprendimus, ką jie rekomenduos Vyriausybei, Seimui“, – komentuoja Seimo narė, socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Sprendimai gali liesti ne tik prekių kainas, bet ir jų ženklinimą. Pavyzdžiui, valdantieji užsimena apie galimybę žymėti prekes, kurių kaina nesikeitė, bet svoris sumažėjo.
„Gamintojai šiek tiek gudrauja. Jie pamažina kiekį, palieka tą pačią kainą“, – sako J. Zailskienė.
„Jeigu tai būtų tiesiog patariamasis ekspertinis kažkoks tai organas, tai niekada nepamaišo daugiau dialogo ir pasikalbėjimo, kad visi vienodai suprastų procesus rinkoje, bet jeigu galvoja, kad čia susės žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai ir valdžia ir kažkaip susitars dėl kainų, tai sudėtinga būtų įsivaizduoti, Europos Sąjungos teisės aktų kontekste, nes laikoma, kad kuo mažiau tariasi, tuo geresnės kainos vartotojams“, – teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Tai nebus taip paprasta
Rinkos ekspertai sutinka, kad aiškumo tiriant maisto kainas gali būti ir daugiau, tačiau akcentuoja, kad valstybei nebus lengva reguliuoti maisto kainas.
„Vienas iš sveikiausių būdų būtų mažinti kainas arba užtikrinti, kad jos nedidėtų per sparčiai, yra didesnė konkurencija, daugiau investicijų, visose grandinėse nuo žemės ūkio, tiekimo, gamybos, prekybos sektorių. Galima analizuoti, ar nėra kažkokių valstybės priimtų sprendimų, institucijų, kurios užkerta kelią užsienio ir vietinėms investicijoms“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Klausimas, ar tai nebus darbas dėl darbo, nes taip, maisto kainos per 5 metus stipriai pakilo, bet tam yra objektyvių priežasčių. Energetikos kainų padidėjimas, nes dabar dujų kaina Europoje jau siekia tokį lygį, kuris žudo pramonės gamybą. Kitas aspektas yra atlyginimų, ypatingai minimalios algos, augimas“, – teigia „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kritiškai Vyriausybės planus vertina ir Seimo opozicija.
„Planuojama kurti daugiau naujų biurokratinių institucijų, kurios turėtų kažkaip kontroliuoti, prižiūrėti. Nors, tiesą pasakius, tų institucijų ir dabar yra pakankamai ir kontrolė, ir priežiūra ir duomenų tikrai užtenka“, – sako Seimo narė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Sudaryti Maisto tarybą numatoma iki šių metų sausio pabaigos.
