Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Nugulti ir pilni jūroje besitaškančių žmonių ne tik Lietuvos pajūrio, o ir viso pasaulio paplūdimiai visiems labai įprastas vaizdas. Tačiau vos prieš kiek daugiau nei 250 metų apie tai niekas net pagalvoti negalėjo. Tik 1770 metais pirmasis tokio tipo poilsis prasidėjo prie šiaurės Anglijoje esančio Skarboro miesto. Prie čia esančių šiltų versmių žmonės ėmė rinktis gydytis ir sveikatintis. Kilo idėja sumaišyti šiltas versmes su šaltu jūros vandeniu. Taip atsirado pirmieji tokio tipo baseinėliai.
„Galų gale atsirado tokia idėja, kad galima kaitalioti maudymąsį pašiltintam jūros baseine, versmėse ir jūroje. Taip atsiranda tilteliai, promenados ir užsimezga tai, ką mes vadinam jūriniu kurortu“, – teigė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas.
Už maistą prie jūros – kartuvės
Šią idėją netrukus pasigavo prancūzai ir vokiečiai, ypač XIX amžiaus pradžioje prasidėjus Napoleono karams. Prūsijos karališkoji šeima atnešė klaipėdiečiams ir visam pajūriui naują mintį, kad galima tiesiog pasivaikščioti prie jūros.
„Nes pats vaikščiojimas iki tol buvo tokia pavojinga veikla. Nes jei vaikščiosi be kažkokio leidimo, be kažkokio reikalo, tai iš karto kelsi įtarimus – gal tu šnipas, gal tu atėjai vogti gintaro, gal atėjai pasirinkti kažkokių išmestų daiktų“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus istorikas.
O jei dar sugalvotum neįsivaizduojamą dalyką, atsinešti prie jūros maisto, už tai grėsė nuo rykščių iki kartuvių. Vis tik taip poilsis prie jūros po truputį atkeliavo ir į mūsų pajūrį. Be to, Masonų ložė platina mokslines naujoves apie sveikatą, o kai kurie medikai kultivuoja mintį prie jūros pailsėti siųsti karuose psichinį išsekimą patyrusius karius.
„Palangoje yra pirmieji tokie eksperimentai, kuriuos karo medikai atlieka su nukentėjusiais savo kariškiais“, – teigė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas.
Žvejai supyko
Kariais atvyko rūpintis ir jų šeimos. Bėgant metams pajūrį poilsiui ima išnaudoti ir turintys tam laiko – didikai ar miestiečiai. Per kopas nusidriekė takeliai, išdygo persirengimo būdelės ir pirmieji poilsio namai, o tai labai supykdė vietinius pajūrio žvejus.
„Žvejams staiga pasakoma, kad jie tam tikru metu neturėtų vaikščioti į pliažą. Jiems pasakoma, kad čia negalima, čia vat damos maudosi, dar kažkas. Konfliktas“, – tikino Lietuvos jūrų muziejaus istorikas D. Elertas.
Ir toks konfliktas tęsėsi iki pat XX amžiaus pirmos pusės. Naujosios žvejų kartos sugalvojo, jog iš nedorovingų, pusnuogių čia privažiavusių žmonių galima ir pasipelnyti.
„Kad jų priėmimas, apgyvendinimas, maitinimas, suteikimas jiems neįprastų atrakcijų ir pojūčių gali teikti materialinės naudos“, – teigė D. Elertas.
Paplūdimiuose – griežtos taisyklės
O maudydavosi žmonės visais laikmečiais taip pat skirtingai. Iš pradžių buvo numatytos valandos, kada nustatytame ruože gali maudytis vyrai, o kada moterys.
„Tas valandas skelbdavo atvykdavo samdytas žydas su dideliu būgnu, mušdavo ir garsai rėkdavo, kad jau laikas lipti lauk, jau čia keičiasi“, – teigė D. Elertas.
Kitose vietose buvo nustatytos ne tik valandos, o ir moterims bei vyrams skirti ruožai. Kad nespoksotų vieni į kitus, juos skirdavo nemaža dalis paplūdimio. Nepaklusus laukdavo baudos.
„Tos surinktos lėšos perduodamos vargšų rėmimo komitetui, kuris remdavo konkrečiai tų žvejų, kurie ten gavo tiek trukdymų bendruomenei, patiems skurdžiausiems žmonėms“, – pasakojo istorikas.
Napoleonmečiu vyrai maudydavosi su apatiniais rūbais, o moterys siūdavosi kone visą kūną dengiančius maudymosi kostiumus, tačiau ne iš drovumo. Balta oda buvo aristokratijos ženklas, tad įdegti nei viena nenorėjo. Laikas bėgo ir apie 1910 metus Klaipėdoje susikūrė pirmasis nudistų būrelis, kuris praktikavo ne tik nuogas maudynes.
„Mankštų darymą, fizinius pratimus. Kas tuo metu atrodė labai nepadoru ir labai ultra moderniškai ir nepadoru“, – pasakojo istorikas.
XX amžiaus pradžioje atsirado ir tempiamos būdelės su skylėmis dugne. Jas arkliai įveždavo į vandenį, o per skylę į jūrą įšokusi, dažniausiai, moteris, galėdavo saugiai išsimaudyti nuoga.
Tad atėjus vasarai ir pasitiesus pledą lietuviškame pajūryje, verta susimąstyti, kad vos prieš kone tris šimtus metų už tai gautumėt rykščių ar kabotumėt kartuvėse.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Reikia to dėdės paklausti
