Už eismą ore atsakinga „Oro Navigacija“ kol kas negali pasakyti, kodėl kilo GPS signalo sutrikimai, bet neatmeta ir rusų provokacijos.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pagal „Flight radar“ duomenis matyti, kad iš Londono Lutono oro uosto pakilo lėktuvas, jis po poros valandų turėjo nusileisti Vilniaus oro uoste. Tačiau jau būdamas virš Vilniaus orlaivis pradėjo sukti ratus, o galiausiai pakeitė kryptį ir skrido tiesiai į Varšuvą.
„Mes jau leidomės. Jau buvo sužiūrėta, kad visi būtų prisisegę, įgula buvo prisisegusi ir mes jau leidomės. Užgultos ausys. Ir mes leidžiamės, gatvę matėm. Ir vienu metu prie sėdynių prisišliejome ir tas garsas – tas spaudimas. Susižvalgėm, ar mes kylam? Ir žiūrim, kad tikrai – mes jau vėl skraidome ore“, – pasakojo lėktuvo keleivė Alina Ivanauskaitė.
Vilniuje 18.50 val. turėjęs nusileisti lėktuvas su beveik 200 keleivių staiga pakeitė kryptį ir leidosi Varšuvos Šopeno oro uoste. Būtent ten specialistai patikrino navigacijos sistemas, jos veikė puikiai. Tuomet orlaiviui buvo leista kilti iš Varšuvos ir skristi į Vilnių. Vietoj septintos valandos vakaro, lėktuvas su keleiviais Vilnių pasiekė prieš vidurnaktį.
Atsakingos institucijos šiuo metu aiškinasi, kas galėjo nutikti orlaiviui.
„Mes turime įtarimą iš įgulos, pranešimą, kad įrangos sutrikimą galėjo lemti GPS signalo trikdžiai“, – pasakoja operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila.
Sulaukia daugiau GPS trikdžių nei įprastai
Kiek yra žinoma – suveikė artėjimo prie žemės įspėjimo sistema. Ilgametis pilotas Kęstutis Zagreckas aiškina, kaip šiuo atveju privalo elgtis orlaivio kapitonas: „Balsu tau sako, kad artėja žemė. Lėčiau iš pradžių, paskui greičiau ir greičiau. Tai pirmas veiksmas – nieko negalvojant kilti aukštyn, o paskui aiškintis“.
Už oro eismo valdymą atsakinga įmonė „Oro navigacija“ šiuo metu aiškinasi, kas nutiko orlaivio sistemoms. Esą priežasčių gali būti aibė – viena jų ir specialus GPS signalų trikdymas.
„Trečiųjų šalių veiksmai, bet čia spekuliacija. Nenoriu plačiau komentuoti, nes čia gali būti spekuliacija“, – sako T. Montvila.
„Vis tik iškilo klausimas, kodėl tą situaciją patyrė tik vienas lėktuvas, kodėl kiti lėktuvai to nepatyrė ir viskas vyko pagal tvarkaraštį“, – klausia K. Zagreckas.
Tiesa, „Oro navigacija“ pripažįsta, kad pastaruoju metu GPS signalo trikdžių pasitaiko kur kas dažniau, nei įprastai.
„Tai lyginant 2024 metus su 2023 metais, tai gauname 6 kartus daugiau pranešimų iš įgulų. 2023 metų paskutinį ketvirtį turėjome 124 pranešimus. Paskutinį 2024 metų ketvirtį turėjome virš 800 pranešimų“, – statistiką vardija T. Montvila.
Lėktuvas veikė tinkamai
Pasak piloto, jei sutrinka GPS signalas, tai poveikį turi pajusti visi aplink esantys orlaiviai. K. Zagreckas sako, kad navigacinės sistemos sutrinka retai.
„Tai nėra dažnas reiškinys, tai atsitinka kartas nuo karto, bet tai nėra globalinis reiškinys“, – teigia K. Zagreckas.
Nors GPS ir yra pagrindinė navigacijos priemonė aviacijoje, tačiau ji nėra vienintelė. Todėl atsakingoms institucijoms sunku paaiškinti, kas lėmė orlaivio piloto sprendimą skristi į kitą oro uostą.
„Oro navigacijos naudojama įranga veikė tinkamai. Jeigu orlaivio įranga veikė tinkamai, tai galėjo tūpti. Tą įrodo ir faktinės aplinkybės, nes orlaiviai tūpė taip pat prieš „Ryanair“ sprendimą nuskristi į atsarginį oro uostą, tiek po jo“, – sako T. Montvila.
Šiemet sausį „Oro navigacija“ sulaukė jau virš 200 pranešimų iš įgulų apie sutrikusį GPS signalą. Šis skaičius gerokai didesnis, nei įprastai.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
